Vėjo energetikos plėtra

Kalbėjęs konferencijoje LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pastebėjo, kad Danijoje bendras vėjo jėgainių instaliuotas galingumas yra tris kartus didesnis už mūsų IAE. Jo nuomone, vėjo yra pakankamai ir Lietuvoje, tačiau pagrindinės problemos – netobuli elektros tinklai, neaptartos elektros tinkų plėtros problemos ir  vis dar nepasiruošę  energetikai priimti vėjo jėgainių pagamintą energiją.

Alvydas  Naujėkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad nors vėjo jėgainių pirminės investicijos yra didelės,  toliau šis elektros energijos gavimo  būdas atsiperka, nes nereikia pirkti kuro ir išlaidos yra tik banko palūkanos, bei amortizacija. Taip pat buvo užsiminta apie darnų energetinės sistemos vystymąsi, naujų idėjų, techninių sprendimų ir  gerų specialistų pritraukimą.

Akademikas Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos instituto Taybos pirmininkas, visiems to nelaukiant pareiškė, kad pasaulio energetikos vystymasis per pastaruosius kelis metus rodo, kad atominė energetika, dėl savo brangumo statybų laikotarpiu ir ilgo statymo periodo, akivaizdžiai atsilieka nuo staigiai besivystančios AEŠ industrijos. Pavyzdžiui JAV jau dabar 42 proc. visų instaliuotų elektros generavimo šaltinių sudaro AEŠ, iš jų daugiausia yra vėjo jėgainių. Ši besivystanti šaka yra viena iš nedaugelio sričių, nejaučiančių krizės padarinių ir per pastarajį laikotarpį yra įdarbinusi per 85000 žmonių.

Saulės energijos panaudojimas taip pat sparčiai vystosi, tad tokios sritys, kaip karšto vandens  ruošimas saulės kolektorių pagalba statant naujus objektus jau tampa privalomas daugelyje šalių. Deja Lietuvoje apie tai dar nekalbama.

Labai svarbi veiklos ir tyrinėjimų sritis – supergalingi elektros tinklai, ES didelios galios tarpvalstybinės jungtys (European Supergrid), leistų  panaudoti vėjo elektrinių perteklinę energiją kituose regionuose. Visa tai tampa svarbiau net už naujų AE statybų vizijas ir tam daugelis šalių  skiria didelias  lėšas. Minėta integracija leidžia vystyti ir protingų tinklų (smart grid) koncepciją. Lietuvoje, pasak p. J. Vilemo, tampa aktuali Kruonio HAE vystymo, modernizavimo, bei pilno panaudojimo tema, nes ji pilnai atitinka European Supergrid viziją.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys atkreipė dėmesį, kad mūsų energetikai vis dar laikosi senos bazinės apkrovos ir pikinės apkrovos derinimo koncepcijos, paremtos vienos galingos IAE baze, tuo tarpu, kai kitos šalys sugeba priimti visą AEŠ pagamintą energiją naudodamos lanksčią galių balansavimo sistemą (CHP) ir importą-eksportą. AEŠ vystymosi tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad vėjo energetikos gamybos kainos taps žemesnės už iškastinį kurą naudojančių jėgainių gaminamos energijos kainą jau 2015 metais.

Didelio susidomėjimo sulaukė kompanijos Power Wind atstovo Peter Klessaschech pranešimas. Jis labai vaizdžiai parodė, kaip aktualu artinti energijos gamintojus prie vartotojų, kaip turi pasiskirstyti investiciniai kaštai, integruojant į infrastruktūrą vėjo jėgaines. Tinklo vystymas, jo stabilumo užtikrinimas – tinklo operatoriaus prerogatyva, taigi, nors ir rekomenduotina naujoms vėjo jėgainėms įrengti trumpo jungimo apsaugos įrenginius, jų įrengimo kaštus turi prisiimti operatorius.

Lietuvos elektros energetikų asociacijos atstovas Darius Šulga pritarė būtinumui  integruotis į UCTE sistemą, tuo nustebindamas auditoriją, nes visi ankstesni tos asociacijos atstovų pasisalymai buvo prieš tai.  Įsijungimas į UCTE, mikroelektrinių integravimas į tinklus, reguliavimo galių tvarkymas, protingi tinklai – gal tai jau naujos (jaunos) energetikų kartos mąstysemos rezultatas.

Apie vėjo energetikos plėtros galimybes Baltijos jūros šelfe išsamiai papasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.

Kokios mintys kyla po šios konferencijos? Pirmiausia ar esame pasiruošę priimti maujus iššūkius sparčiai besivystančiame emergetikos  pasaulyje, ar turime tinkamų specialistų, ar teisingai naudojame lėšas energetinių tikslų realizavimui, ar vis dar turime ambicijų statyti naują AE?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *