TARPSISTEMINĖS ELEKTROS JUNGTYS – REGIONINIO KOOPERAVIMO LAIDAS

 

Studijoje nagrinėjami keli galimi tų projektų įgyvendinimo scenarijai įvairioms elektros paklausos situacijoms regione iki 2025 m. Toks ilgas laikotarpis reikalingas tiek dėl projektų įgyvendinimo ilgos trukmės, tiek dėl ilgalaikių investicijų.  1 lentelė. Regiono energetikos sistemų duomenys

  NORDEL BALTSO Lenkija Vokietija ir Olandija
Metinis elektros suvartojimas, TWh 401 25,5 142 698
Metinė elektros gamyba, TWh 398 26,4 148 832
Didžiausia apkrova, GW 68 4,6 22,7 117
Įrengta galia, GW 94,3 9,1 32,5 161

 Tarpinėje ataskaitoje pateikti elektros rinkos naudos modeliavimo rezultatai (2 lentelė). Pagal juos geriausias sprendimas elektros rinkos naudos požiūriu yra dviejų jungčių projektų – Estija–Suomija („Estlink 2“) ir Lietuva–Lenkija – įgyvendinimas. Tai duoda ne tik socialinę ir ekonominę naudą, bet ir pagerina elektros tiekimo saugumą bei sujungia Skandinavijos, Baltijos ir Europos elektros rinkas. 2 lentelė. Baltijos tarpsisteminių elektros jungčių kaštai

Jungtis Galia, MW Investicijos, mln.€ Metiniai kaštai, mln.€
Estija–Suomija 650 278 22
Lietuva–Lenkija 500 632 51
Lietuva–Lenkija 1000 1110 89
Švedija–Baltija (Lietuva) 700 610 49

 Antroje vietoje yra tik vienos junties – tarp Lietuvos ir Lenkijos – įgyvendinimas, o trečioje – dviejų jungčių – Lietuva–Lenkija ir Švedija–Baltija įgyvendinimas. Ketvirtoje vietoje pagal elektros rinkos naudą būtų visų trijų jungčių įgyvendinimas. Ataskaitoje pažymima, kad visų trijų jungčių įgyvendinimas, vertinant elektros tiekimo saugumą ir elektros rinkų integraciją, gal būtų geriausias sprendimas, tačiau tuo įsitikinti bus galima tik atlikus detalesnę analizę.    Įvertinus visas projektams įgyvendinti reikalingas procedūras, jų trukmė bus keletas metų, todėl Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatorių bendrovės ketina toliau bendradarbiauti ir iki šių metų vasaros parengti projektų įgyvendinimo grafiką, įvertinti ir jų naudą elektros tiekimo saugumui bei patikimumui, parinkti labiausia tinkamas jungčių technologijas. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pagal 2015 m. scenarijų regione jau reikės papildomų perdavimo galingumų, o tai reiškia, kad kuo greičiau projektai bus įgyvendinti, tuo didesnę naudą jie atneš. Po vasaros šis darbas bus tęsiamas ENSO-E (European Network of Transmission System Operators – Electricity) Baltijos jūros regioninio planavimo bendradarbiavimo forma. 2010 m. jis turėtų būti paskelbtas pirmame Europos elektros tinklų plėtros dešimtmečio plane.Bet kokios tarpsisteminės elektros jungties įgyvendinimas reikalauja dviejų šalių partnerių pastangų ir bendrų interesų. Lietuva jau antras dešimtmetis nesėkmingai siekia sujungti Lietuvos ir Lenkijos tinklus, nes toks projektas Lenkijai žada daugiau bėdos nei naudos. Lenkijai savos elektros pakanka, todėl, kol veikė Ignalinos AE pilna galia, jos pigi elektra kėlė grėsmę Lenkijos anglį kūrenančioms elektrinės. Be to, Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas, kuris Lenkijai nieko gero nežada, reikalauja didelių investicijų Lenkijos elektros tinklų plėtrai (apie 371 mln. eurų), kuri pačiai Lenkijai nereikalinga. Tik kai Baltijos šalys nusprendė kartu statyti NAE Lietuvoje, Lenkijai atsirado interesas sujungti savo tinklus su Lietuvos. Lenkija planuoja pradėti plėtoti savo atominę energetiką ir jai praverstų Lietuvos patirtis. Be to, toks sujungimas turi ir Europos Sąjungos prioritetą (jo įgyvendinimui yra paskirtas Europos Komisijos koordinatorius), todėl Lenkija tikisi tuo pasinaudoti ir gauti finansinę paramą savo elektros tinklų plėtrai.Lietuva tokio projekto įgyvendinimui jau seniai pasirengus. Yra parengtos kelios studijos. Dar 1999 m. buvo parinkta elektros linijų Lietuvoje trasa. 2008 m. gegužės 19 d. buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Lenkijos projektą plėtojanti bendrovė „LitPol Link“. 2008 m. AB „Lietuvos energija“ pradėjo to projekto įgyvendinimui reikalingos 330 kV elektros linijos Kruonio HAE-Alytus techninio projekto darbus. Deja, projekto plėtojimui yra trukdymų ir Lietuvoje, – kai kurie politikai, nelabai žinodami, kaip veikia energetikos sistemos, reikalauja Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus sujungti sinchroniniam darbui ir tapti UCTE nariais. Politiškai tai patrauklu, tačiau sinchroninio sujungimo įgyvendinimas daug brangesnis ir jam įgyvendinti reikia daugiau laiko. Sinchroniškai prisijungti prie UCTE faktiškai reiškia integruoti Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos sistemas. Tai daug sudėtingiau ir reikalaus kur kas daugiau laiko ir lėšų nei sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus. Be to, kaip rodo atliktos tarptautinės studijos, energetikos sistemų asinchroninės jungtys gerina jų galios srautų valdymą ir veikimo stabilumą. Lietuvai ir Baltijos šalims svarbu turėti tarpsisteminę jungtį su Lenkija, nesvarbu – sinchroninę ar asinchroninę, nes ji išplečia elektros rinką ir padidina apsirūpinimo elektra patikimumą.2008 m. buvo baigta „SWECO International“ vykdyta nuolatinės srovės elektros kabelio Lietuva-Švedija galimybių studija, kurią finansavo Svenska Kraftnät ir Lietuvos energija. Šis projektas yra įtrauktas ir į NORDEL elektros tinklų plėtros planą. Reikia pritarti Latvenergo nuomonei, kad Baltijos sisteminius elektros tinklus reikia laikyti bendrais ir kartu nuspręsti, kaip juos tikslinga sujungti su Švedijos elektros tinklais – ar per Lietuvą, ar per Latviją, ar per Estiją. Svarbu sujungti, ir kuo greičiau. Lietuvos energija praeitais metais pradėjo 330 kV elektros linijos TelšiaiKlaipėda techninį projektą. Ta elektros linija reikalinga pagerinti Klaipėdos regiono aprūpinimo elektra patikimumą. Kartu ji būtina ir sujungiant Baltijos ir Švedijos elektros tinklus. Tokia jungtis pagerintų Baltijos ir Skandinavijos elektros rinkų integraciją bei galių mainų tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių galimybes, kartu turėtų įtakos ir apsisprendžiant dėl Visagino AE blokų galingumo. Konkurencinė elektros rinka – gerai, bet elektros rinka gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei galime pakankamai ir patikimai pasigaminti elektros. Tai gali užtikrinti energetikų regioninis kooperavimas. Baltijos energetikai turi tokio bendradarbiavimo daugiametę patirtį. Reikėtų, kad tuo pasektų ir kiti, suinteresuoti Baltijos šalių pažanga. Tiek Visagino AE, tiek tarpsisteminės elektros jungtys su Suomija, su Lenkija, su Švedija yra svarbu visoms Baltijos šalims ir Baltijos jūros regionui.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *