Pamąstymai apie didelius ir mažus dalykus

Kita vertus, panagrinėkime kai kurių atsinaujinančios energijos (AE) vystymo grupių interesus. Vėjininkams rūpi tik kuo daugiau pristatyti vėjo elektrinių, o sistemos stabilumo klausimus lai sprendžia kiti. Jiems svarbus tik stabilus energijos supirkimo tarifas. Šiluminininkams taip pat rūpi tik pigesnės savikainos šiluma ir jos pelningas pardavimas, tad planuojamų statyti kogeneracinių jėgainių energetinis santykis yra suderintas (sutartas?) maždaug toks: jėgainės gamins 92 proc. šilumos ir 8 proc. elektros. Ir vėl sistemos balansavimo ir stabilumo reikalai ir kita – ne jų rūpestis. Saulės energetikos vystytojai jau dabar džiaugiasi beveik suderintais aukštais jų gaminamos elektros energijos tarifais, tikėdamiesi neblogai uždirbti. Žemdirbiai tyliai jau pasidalino ES paramos pinigus ir žada pristatyti vėjo elektrinių, ar net šiluminių elektrinių deginančių biokurą, gauti lengvatinius supirkimo tarifus ir didžiuotis prieš tuos, kurie nesugebėjo gauti (suspėti gauti) ES pinigėlių.

Čia viskas lyg ir būtų gerai, jeigu ne viena vienintelė problemėlė – elektros beveik negalima, kaip kokio sūrio krauti į sandėlį, ją reikia tuoj pat ir, racionaliausia, čia pat sunaudoti. Jeigu AE elektros gamintojai būtų įpareigoti bent dalį energijos sunaudoti patys, atsirastų papildomų verslų – perteklinę energiją galima būtų panaudoti daugeliui dalykų, kur galimas nepastovus, besikeičiantis energijos naudojimas. Tai ir pašarų ar kuro džiovinimas, stočių elektromobiliams užkrauti steigimas, vandens baseinų kaimo turizmo sodybose šildymas ir t.t.Teisybės dėlei čia ir atsiranda ta problema, kurią lengvai paaiškina ir „sprendžia“  NAE statybos entuziastai – po 8-9 metų atsiras galinga atominė elektrinė, vėl pilnu pajėgumu veiks „stabilumo žiedas“ rytų kryptimi, todėl visą perteklinę elektrą įprasta žema kaina supirks mūsų kaimynas. Tik ar tai nereikš AE vystymosi galo?

Norėčiau palieti dar vieną problemą, apie kurią vengiama kalbėti – tai energijos taupymo klausimai. Žurnalo „Energijos erdvė“ 2010 Nr.1 numeryje mokslininkas lengvai įrodė, kad net nedidelė vėjo elektrinė (1.5 kWh) leidžia vidutinio individualaus namo gyventojams sutaupyti 20-30 proc. elektros energijos. Akivaizdu, kad ir karšto vandens ruošimas naudojant saulės kolektorius taip pat leidžia sutaupyti apie 50 proc. metinių sąnaudų, skiriamų karšto vandens ruošimui. Nors AEĮ projekte yra bandoma įtraukti nuostatą, kad naujai statomi gyvenamieji namai turės prievolę įsirengti bent vieno tipo atsinaujinančios energijos šaltinį, dabar centralizuotos šilumos vartotojai skubiai verčiami pasirinkti karšto vandens tiekėją. Gal vertėtų kuriam laikui sustabdyti minėtą įstatymo nuostatą ir kartu su planuojama pastatų renovacija ant daugiabučių stogų įrenginėti ir saulės kolektorius. Praktikos ir patirties čia jau pakankamai, bent jau pas kaimynus.

Mažosios atsinaujinančios energetikos diegimas , susijęs su energijos taupymu, ir turėtų būti tas prioritetas, kuris leistų pradėti persilaužimą tiek ir plačiame AE diegime, tiek darbo vietų kūrime, tiek ir pasitikėjimo valstybe stiprinime. Eiliniam Lietuvos gyventojui tikrai yra labai svarbi ir gamtos apsauga ir maksimaliai galimas nepriklausomumo nuo centralizuotų energetinių resursų siekimas, todėl galima tikėtis, kad investuotojų šioje srityje atsiras nemažai.

Kita vertus, mažosios energetikos gaminių, kurie būtų pagaminti Lietuvoje, yra mažai ir tai turėtų būti ta sritis, kurią valdžia turėtų ypač skatinti. Daugelyje šalių, tame tarpe ir priklausiančių ES, yra įdiegtas labai logiškas skatinimo mechanizmas – asmuo, įdiegęs vietinės gamybos mažosios atsinaujinančios energetikos gaminius dažniausiai yra skatinamas, išmokant apibrėžto dydžio kompensacijas, o įmonė, ar smulkus verslininkas, užsiimantis šių gaminių gamyba ar jų diegimu, turi apčiuopiamų mokestinių lengvatų. Čia ir yra tas tikrasis smulkaus verslo skatinimo būdas. Mūsų „valdiški“ ekonomistai niekaip nepereina į „aukštesnę klasę“ – mokesčių mokėtojus reikia užsiauginti, į juos investuojant, o ne iš karto buhalteriškai skaičiuoti, kiek valstybė praras mokesčių, jei kas nors jų iš, pradedant verslą, mokesčių mokės mažiau. O gaminti mažas vėjo elektrines, bei jiems reikalingą įvairią elektroninę įrangą, mažus generatorius, vertikalias ar horizontalias vėjo turbinas, saulės kolektorius, o gal net variklius elektromobiliams ar kita, esant geroms paskatoms, tikrai atsiras norinčių. Pridėjus dar visus potencialius tų mažosios energetikos gaminių diegėjus atsirastų tikrai nemažai naujų darbo vietų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *