Nuolatinės srovės intarpas Alytuje – tvirti ryšiai su Rusija.

Apie energetiką ir energetinį saugumą kalbėta ir NATO ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos 2009-10-16 dieną organizuotame seminare. Prof. Anita Rene iš Kopenhagos universiteto tiesiog perskaitė ES ir EK dokumentų sąrašą , kurių turi laikytis arba jų nuostatas  kuo greičiau įgyvendinti visos ES šalys. Nebuvo užsiminta apie NAE statybas, bet vėl pakartota bendros (laisvos) energijos rinkos kūrimo būtinumas ir energetinių resursų tiekimo išskaidymas, nepaliekant šalies priklausomumo nuo vienos rytų šalies energetinių  resursų. Toje pačioje konferencijoje kalbėjęs Stanfordo Universiteto (JAV) profesorius Warner North, taip pat nenorėdamas užgauti šeimininkų, perdėtai mandagiai tvirtino, kad Lietuva galėtų pakeisti Ignalinos uždaromą AE nauja jėgaine, tačiau dėl pasaulinės recesijos ir finansinių išteklių naudojimo jos pastatymo terminai yra labai diskutuotini. Ten pat kalbėjęs Estijos Energijos tyrimų instituto direktorius Ylo Rudi pripažino, kad mažai šaliai vertėtų pasikliauti savais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, dujinėmis ir kogeneracinėmis jėgainėmis ir gal būt mažos atominės elektrinės statyba. Estijos galimybę prisidėti prie Lietuvoje planuojamos statyti NAE vertino skeptiškai.

Nordic Council   spalio 20 dieną Taline organizuotame forume „Energetiniai sprendimai“ taip pat daug dėmesio skirta Baltijos šalių energetikai. Pagrindine problema Baltijos šalyse dr. Rurik Holmberg iš Technopolis Group mato tradicinį (paremtą buvusia patirtimi) energetikų norą turėti dideles, galingas jėgaines, kurios jų manymu lengvai leidžia spręsti visas sistemos stabilumo problemas. Tačiau kalbėtojas pabrėžė, kad reikia skaičiuoti, bei išsiaiškinti kas naudos didelius energijos kiekius, kaip vystysis ekonomika, kokiuose regionuose tai vyks. Todėl kaimyninėms šalims siūloma pereiti prie žymiai mažesnių jėgainių projektavimo, skirti kuo daugiau žemės naudmenų biokuro gamybai, taip skatinant ir darbo vietų kūrimą, naujų energetinių technologijų diegimą, bei jų tobulinimą ir, kas svarbiausia,skatinant energijos gamybos priemonių kūrimą. Pranešėjas laiko nesuprantamu Baltijos šalių verslininkų norą eksportuoti kuo daugiau biokuro gaminių, nors paprasti skaičiavimai patvirtina, kad pelningiau būtų iš jų vietoje gaminti šilumą, o ne pirkti tam tikslui brangias dujas iš Rusijos. Diskusijose buvo priminta, kad ne be reikalo tiek Švedija, tiek Suomija atominių jėgainių statybą laiko verslo prerogatyva – tai verslas turi spręsti ar užteks energetinių resursų plieno gamybos plėtrai ar kitoms pramonės šakoms, naudojančioms daug energijos. Šių šalių vyriausybių svarbiausias rūpestis klimato kaitos mažinimas ir su tuo susijęs atsinaujinančios energetikos vystymo skatinimas.

Visa ši apžvalga rodo, kad rizikuojame likti vieni (ir nesuprasti) su savo energetinėmis problemomis. O jei NAE taip ir nepasistatysime, kas tada? Nerimą stiprina informacija, kad nepaisant priimtų ir galiojančių ES ir LR teisės aktų dėl būtinumo jungtis į UCTE sistemą, bei net valdančiosios partijos Tėvynės Sąjungos -Krikščionių Demokratų Tarybos 2009-10-10 Nutarimo Nr.6, Lietuvos – Lenkijos energetinės jungties nuolatinės srovės intarpas  planuojamas statyti ne Visagine, o prie Alytaus, taip visą Lietuvos ( o ir Latvijos, bei Estijos) energetinę sistemą neribotam laikui paliekant Rusijos reguliavimo zonoje. Dr. Anzelmas Bačauskas sako, kad į energetiką lai nesikiša politikai ir viskas bus gerai. Rusijos premjeras sako, kad energetika yra jų politikos pagrindas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *