Kas suinteresuoti Visagino atomine?

Tad kas labiausiai suinteresuoti, kad viskas būtų taip, kaip buvo? Ignalinos atominė elektrinė gamino daug perteklinės energijos. Ji tekėjo vienintele reikšminga jungtimi į Rusijos vieningą energetinę sistemą IPS/UPS. Valstybė nustatydavo žemiausią kainą, kuria buvo galima į užsienį parduoti Ignalinos elektrą. Tuo metu, tik atvirkštiniu procesu, Lietuvoje dirbo ir dujų importo tarpininkai.  Nutarta šia Stela Vitea – Dujotekanos patirtimi pasinaudoti, juo labiau, kad tarpininkavimas parduodant perteklinę elektrą irgi galėtų būti partijų  (vadovybės) finansavimo šaltiniu. 2000 m. balandžio 26 d. Lietuvos Vyriausybėje jau svarstomas klausimas „Dėl eksportuojamos elektros energijos kainos.“ Pranešėjas – Ūkio ministras V.Milaknis. Jam pritaria E. Makelis, K.Masiulis, G.Balčiūnas, V.Ušackas, F.Kšanas, V.Junevičius, R.Stanikūnas, A.Kubilius. Nusprendžiama pritarti Ūkio ministro pasiūlymui, kad Ignalinos atominėje elektrinėje elektros kaina būtų ne mažesnė, nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka apskaičiuotos trumpalaikės ribinės sąnaudos. O tai jau teorija. Po to Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V.Jankauskas patvirtina tokią metodiką, kur kaina priklauso nuo į formulę įrašomų sunkiai patikrinamų skaičių. Juos galima parinkti ir pagal norą, ir pagal suinteresuotumą. Tada Kauno energetikai jau gali kurti panašų į Dujotekanos verslą – pigi lietuviška elektra teka į Rusijos vieningąją energetinę sistemą, pinigai į tarpininkų kasą. Mat 2002 metų pradžioje Garbaravičiams artimas „Kauno energija“ direktorius R.Juozaitis paskiriamas „ Lietuvos energija“ vadovu. Po kelių mėnesių užregistruojama nedidukė UAB „Adifika“. Po to įkuriama įmonė „Elektros realizavimo centras“, vėliau jos apsijungia ir laimėję konkursą tampa perteklinės Ignalinos atominės elektrinės energijos pardavėjais. Pasinaudojant buvusia UAB „Adifika“ 2004 m. lapkričio 10 d. Energijos realizacijos centras (ERC) pereina į Rusijos elektros energijos eksporto – importo operatoriaus „ Inter RAO JES“ rankas, o tai reiškė, kad Lietuva savanoriškai perdavė savo, kaip pardavėjo, teises pirkėjui. Už kiek pirkėjas pirks, už tiek pardavėjas ir privalės parduoti.

 

Šiame tarpininkavimo biznyje dalyvauja daug politikų, o artėjantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas  rodo, kad bizniui ateina galas. Štai tada 2005 m. liepos 20 d. Kintuose gimsta Konservatorių partijos vadovo A. Kubiliaus ir iždininko R. Garbaravičiaus pasirašytas politinis memorandumas, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę, toje pačioje vietoje būtų pastatyta nauja atominė elektrinė. Pokalbyje su klaipėdiečiais tam pritarė ir Prezidento V. Adamkaus patarėjas Januška, o po kurio laiko ir pats Prezidentas V. Adamkus pareiškė, kad Lietuva turi likti branduoline valstybe. Prezidentas A. M. Brazauskas tvirtos nuomonės – statyti ar ne branduolinę elektrinę – neturėjo ir nepareiškė, tačiau buvusi premjerė D. Prunskienė tokios elektrinės statybos idėją entuziastingai parėmė. Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras V. Landsbergis savo nuomonės nepareiškė iki šiol. Branduolinės elektrinės statybai pritarė ir G.Kirkilas, todėl jam būnant Vyriausybės vadovu, aktyviai talkininkaujant opozicijos lyderiui A. Kubiliui ir kitiems, Visagino atominei elektrinei pastatyti sukuriamas  LEO1. Po šio darinio baigties (kurio sukūrimas, mano ir kitų teisininkų nuomone, padarė valstybei didžiulę moralinę ir piniginę žalą) perteklinės energijos pardavinėjimo (tarpininkavimo) verslo nebuvo atsisakyta. Vykdant Lietuvos energetinio ūkio pertvarką jau sukurtas ir laukia Seimo pritarimo naujas darinys – LEO2 (VAE). Iš oficialiai parodytų schemų matosi, kad jis dar baisesnis už LEO1 ir siekia pajungti savo nuosavybėn visą Lietuvos energetinį ūkį, o bankams sudaryti galimybę netesybų atveju perimti savo nuosavybėn dar ir Lietuvos miškus. Tada suprantamas ir p.G.Nausėdos aktyvus dalyvavimas propaguojant Visagino atominę elektrinę. Simtomatiška, kad išsigandus akivaizdžiai matomo Rusijos suinteresuotumo atstatyti iškritusį atominį generatorių jos energetiniame žiede, šiandien jau rusų kapitalo įmonė Energijos realizavimo centras (ERC) kontrolę iš „Inter RAO JES“ perduodamas UAB „ Scaent Baltic“, o jos akcijas valdo Švedijoje registruota „Scaent AB“. Tik jos vadovas vėl – J. Garbaravičius. 

Ar yra alternatyva? Žiūrint kam? Sukūrusieji Energijos realizavimo centrą ir vėliau atidavę jį Rusijai, šiandien Lietuvoje imituoja elektros rinkos dalyvį, prekiauja elektra po 14 centų už kilovatvalandę. Mes tuo tarpu mokame 43-45 centus. Kas tai? Nejaugi tik jie alternatyvos nemato?

valstybei alternatyva Atominei elektrinei yra. Visų pirma reikia sutvarkyti elektros tinklus taip, kad niekam neapsimokėtų kur nors ar ką nors atjunginėti, tai yra net atjungus išorės tiekimus, Lietuvoje elektros lemputė turi degti. Tokie, o ir kiti darbai sukurtų daugybę darbo vietų, o pinigai tokiems darbams galėtų būti ir tie, kurie sudaro skirtumą tarp 14 ir 45 centų. Tai milžiniški pinigai. Vienas mūsų sumokėtas centas jau duoda 100 milijonų. Per du metus pastatytas suskystintų dujų terminalas leistų Elektrėnų naujajam blokui dirbi rentabiliai, stabiliai ir ilgam aprūpinti Lietuvą elektra. Dar pridėjus galimybę rekonstruoti senosios elektrinės pakuras susmulkinto biokuro dulkių deginimui – atsirastų elektros ir eksportui. Panaudojus naujausias technologijas iš Elektrėnų galimas ir Kauno bei Vilniaus miestų šildymas. Ir vėl darbo vietos ir būdas racionaliai naudoti bankuose laikomus žmonių pinigus. O dar vėjas, saulė, regioninės kogeneracinės elektrinės, galimybės naudoti dvigubos krypties (žaliuosius) elektros skaitiklius sukurtai atsinaujinančiai elektrai teikti į tinklus ar patiems ją naudoti. O Kruonio galimybės racionaliau naudoti vėjo elektrą taip pat kurtų daug darbo vietų. Beja kalbama, kad vienas Kruonio HAE blokas jau išnuomuotas ?! Jeigu tai tiesa, būtina kuo skubiau ištirti aplinkybes ir  faktus paskelbti, arba viešai paneigti tuos visus gandus. Na o susitvarkius, nesunkiai, t. y. nustačius importo kvotas, galima apsiginti ir nuo dempinginės kitų šalių elektros. Tik taip atsiras konkurencija ir tikra elektros rinka. Išnyks tokios baisios pirkimo (gaminimo) ir vartojimo elektros kainų „žirklės“. Ateityje pagal poreikį į Lietuvą ateis ir mažieji branduoliniai reaktoriai, lengvai ir saugiai (net nuo teroristų) pastatomi numatomose pramonės koncentracijos vietose ir gal jau kitas energetikos ministras supras, kad ketvirtos kartos branduoliniai mini reaktoriai – joks branduolinis ginklas. 

Tad kodėl visos tokios alternatyvos, kurias Lietuvai siūlo ne tik savi, bet ir užsienio specialistai – nesvarstomos ar arogantiškai atmetamos? Atsakymo reikia ieškoti ir korupcinėje partijų (vadovybės) finansavimo sistemoje (pav.kaip kad ir noras pasilikti VRM pavaldume finansinių nusikaltimų tyrimą). Čia žodį visų pirma turi tarti eiliniai, bet sąžiningi visų be išimties partijų nariai. Tada tikrai pasikeis ir požiūris į Visagino AE, kaip ir į galimybes apsirūpinti sava elektros energija be jos. O gal pirmojo LEO sumanytojai, šiandien pabėgę į užsienį ir savo verslo valdymą ten perkėlę, vis dar reiškia pretenzijas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *