Ir pas mus nieko naujo

Pirmiausia reiktų kuo greičiau maksimaliai suprastinti vėjo elektrinių (VE), o žinoma ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) statybų reglamentus, tuo pagreitinant VE projektavimą, bei statybas. Pasigirsta svarstymų, kad reikia centralizuotai nustatyti vietas, kur būtų galima statyti VE, tačiau racionaliausia būtų leisti verslui pačiam spręsti (ir rizikuoti) kur jėgaines statyti. Vokietijoje VE statomos ir miškuose, austrai stato jas slėniuose ir jos normaliai visur sukasi.

Žinant, kad tiek energetikai, tiek mokslininkai sutaria, kad apie 2015 metus vėjo energetikos techniniai sprendimai leis laisvai konkuruoti su iškastinio kuro energetika, labai svarbu teisingai nustatyti vėjo jėgainių pagamintos elektros skatinamuosius tarifus. Juos kas metai iš naujo reikėtų peržiūrėti naujai statomoms VE, susiejant tarifus su atsipirkimo laiku, banko kreditais, bei netolimos ateities laisvo konkuravimo sąlygomis.

Kita vertus reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vakarų valstybių patirtis vystant VE yra taip pat labai svarbi. VE statomos ten, kur elektros gamyba ir vartojimas yra kiek galima arčiau  vienas kito (mažinami perdavimo tinko kaštai), arba yra energijos kaupimo įrenginiai, arba yra aptartos protingojo tinklo (smart grid) įrengimo galimybės, arba kartu su kitomis energetinėmis sistemomis, ypač su AEŠ, yra galimybė užtikrinti sistemos balansavimą, rezervavimą.

Elektros energijos kaupimas tai ne tik Kruonio HAE ir jos modernizavimas, bet ir elektros baterijų krovimo stočių tinklo diegimas, ieškojimas kitų vartotojų, galinčių epizodiškai naudoti elektros energiją (pavyzdžiui žemės ūkio produktų džiovinimas, biokuro džiovinimas, jo ruošimas ir t.t.). Vokietijoje kaip  elektros energijos kaupyklos jau naudojamos suspausto oro saugyklos, kurios įrengiamos natūraliose žemės ertmėse, arba buvusiose kasyklose. Gali būti, kad ir Lietuvoje geologai patartų, kur tokių vietų  yra. Gali būti, kad paskaičiavus, jos būtų pigesnės ir už planuojamas ( ar neplanuojamas) dujų kaupyklas.

Trumpai reiktų aptarti smart grid galimybes. Pirmiausia tai susiję su energijos taupymo galimybėmis – vartotojui pačiam sudaroma galimybė kokią energiją, kada ir už kokią kainą vartoti. Antra, tai galimybė panaudoti perteklinę (pigesnę) elektros energiją, o svarbiausias smart grid privalumas – permesti turimą perteklinę elektros energiją į regionus, kur jos tuo momentu trūksta. Žinoma, visa tai kainuoja nemažas lėšas, reikia ir naujo tipo apskaitos prietaisų, ir paruoštų specialistų, tinklų sutvarkymo, modernizavimo, IT sprendimų, bet tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti. Energijos taupymo, jos racionalaus vartojimo problemos turi tapti visų mūsų rūpesčiu. Tokių statybų, kaip naujasis Elektrėnų energetinis blokas, tikrai daugiau nestatysime – užuot šildę ežerus, tokius (tik žymiai mažesnio galingumo) energetinius statinius statysime arčiau didelių miestų, kur galima būtų sunaudoti ir šilumą.

Kompleksinė vėjo energetikos, kitų AEŠ ir energijos kaupimo įrenginių statymo strategija leistų ne tik žymiai lengviau spręsti elektros tinklo stabilumo problemas, bet ir patalpų šildymo atpigimą, užtikrintų darbo vietų augimą, energetikos priemonių gamybą. Todėl svarbu rasti būdų tokius energetinius kompleksus ypač skatinti, suteikiant mokestinių lengvatų, o verslas pats nuspręs, su kuo eiti riešutauti.

Apibendrinant norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Seime ruošiamas ir labai laukiamas Atsinaujinančių energetikos šalrinių įstatymas, bei jo priėmimas gali užtrukti, todėl reikėtų, bent pradžiai, skubiai priimti tik dalinius Statybų įstatymo, kitų teisės aktų pakeitimus, užtikrinančius AEŠ plėtros pradžią.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *