Idėjų beieškant

Burinių laivų ištobulinimas leido kolonizuoti Ameriką, tačiau indėnai irgi atsidėkojo – „prastūmė“ Europai ir visam pasauliui tabaką (įsivaizduokite, kiek žmonių dirba šioje absurdiškoje industrijos šakoje). Vėjo malūnai ir garo mašinų paplitimas padėjo pagrindus kapitalistiniam pasaulio vystymuisi, o Henry Fordo „konvejerio“ idėja, bei gaminių standartizavimas sukėlė ištisą industrializacijos  revoliuciją.

Vidaus degimo variklių paplitimas leido vystyti transporto industriją bei sukūrė plačią vartojimo koncepciją, leidžiančią manipuliuoti naftos produktų kainomis, gaunant pasakiškus pelnus. Viso pasaulio energetikos  priklausomumas nuo dujų ir naftos dar labiau iškreipė atskirų regionų vystymąsi. Palmės pavidalo dirbtinių salų Artimuose Rytuose atsiradimas tą gali patvirtinti – milžiniški pinigai švaistomi absurdiškų projektų įgyvendinimui. Atrodo, kad žmonija tą jau kažkada išgyveno – archeologai atranda prabangių miestų liekanas Dievo užmištose dykumose, nesuprasdami, kam jie ten buvo statomi. Deja apgyvendinti jūras, supilant salas ar statant ant platformų ištisus miestus yra ne tik naftos magnatų idėja – ją rimtai aptarinėja tiek JAV tiek Norvegijos piniguočiai.

Naftos eksportuotojams laikas nuo laiko žadamos prastos prognozės. Manoma, kad per ateinančius 8 metus Amerika supurtys pasaulio ekonomiką – apie 60 proc. naftos importo pakeis energetiniai ištekliai gaunami iš skalūnų. Skalūninės dujos teikia vilčių ir mūsų regiono energetikams. Tikimasi kad iki 2020 metų energijos gamybos būdai keisis iš esmės.

Amerikos astronautų išsilaipinimas Mėnulyje irgi buvo viena iš idėjų, tikint kad bus galima panaudoti paslėptus ten kažkokius resursus. Deja išleisti pinigai tik parodė, kas yra vieno etapo nugalėtojas – kai JAV astronautai vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, rusai sugebėjo nusiųsti ten tik „lunochodą“.

Idėja pradėta 1954 metais, įkuriant dalelių fizikos laboratoriją CERN, praeitais metais buvo sujaudinusi pasaulį, kai buvo bandoma „sudaužti“ priešais vienas kitą skriejančius protonus – buvo gandų, kad atsivers „juodoji skylė“ ar kils kitos negandos. Laboratorija, įsikūrusi Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje, turinti 27 km ilgio supermažų dalelių greitintuvą, yra puikus pasaulio mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdys, belieka laukti realių rezultatų.

Labai įdomią verslo idėją po II Pasaulinio karo sugalvojo japonai – jie kūrė prekes, kurios per ištisą aptarnavimo sistemą pririšdavo pirkėją ir skatindavo įsigyti vis naujas tos prekės versijas. Ši idėja išvedė Japonijos ekonomiką į pirmaujančias gretas. Per interneto platformą ši verslo  idėja vis dar yra paplitusi visame pasaulyje. Deja informacinių technologijų produktų plėtrai prognozuojama kelių metų pauzė, nes šiuo metu yra prigaminta daug produktų su akivaizdžiai perteklinėmis funkcijomis – taigi laukia kai kurių sprendimų peržiūra. „Internetas yra Dievas – jis viską žino“ – tokį nusistatymą turi daugelis jo vartotojų, bet tereikėjo vienai parai atjungti Wikipedia tinklalapį ir daugelis pajuto kokia trapi ši žinojimo iliuzija, taip kaip gali būti trapi ir visa E-valdžios idėja, po programišių ar net šnipelių invazijos.

Tiek Peru, tiek Tunise, tiek Meksikoje ar Mongolijoje jūs rasite tą patį dantų pastos gamintoją, o kur bepirktumėte suvenyrus – dažniausiai jie bus pagaminti Kinijoje. Totalinė globalizacija padėjo atsirasti idėjai „Off Grid“ (ne tinkle), tai yra stengtis nedalyvauti globalinio tinklo sistemoje. Ypač ši idėja tampa patraukli, nagrinėjant energetinio saugumo problemas – juk esant decentralizuotam energijos tiekimui ir kiek galima arčiau pritraukiant energijos vartotojus prie energiją generuojančių šaltinių, galima pasiekti ir efektyvaus energijos vartojimo ir pakankamo energetinio saugumo. Taigi kuo daugiau savarankiškai apsirūpinančių energija regionų, tuo jų visuma tampa ir saugesnė ir labiau nepriklausoma nuo įvykių, kurie gali atsitikti „On Grid“ (esantiems tinkle) dalyviams.

Branduolinė energetika, praėjusio šimtmečio viduryje tapusi „super“ idėja, po daugelio išbandymų, ypač po Černobylio  ir Fukušimos avarijų, tampa vis labiau kritikuotina ir vis daugiau valstybių jos atsisako. Žmonijai pradėjus rūpintis Žemės „sveikata“ atsiranda nuostata, kad branduolinio kuro atliekų saugojimo problemų perkėlimas būsimoms kartoms yra amoralus, be to, kad ir labai retos avarijos pasekmė gali būti nuosprendis ištisoms tautoms netekti savo istorinės teritorijos. Absurdas yra ir tai, kad siekiant didžiosios branduolinės energetikos efektyvumo, kuriamos grandiozinės apsaugos, rezervavimo sistemos, o visa tai veda prie sistemų nestabilumo. Čikagos universiteto mokslininkai, 2011 metais atlikę branduolinės energetikos vystymosi tendencijų tyrimus, mano, kad šio tipo energetikos ateitis – mažieji branduoliniai reaktoriai, kurie bus pilnai įrengti gamykloje, lengvai transportuojami į reaktorių paskirties vietas, o atidirbęs kuras iš karto gražinamas į tą pačią gamyklą pakartotinam perdirbimui. Komerciniai minėtų reaktorių moduliai, pagal Čikagos mokslininkus, pasirodys ne vėliau, kaip po 8 metų. Minėti nedidelės galios reaktoriai kaip tik ir tiks decentralizuotos energijos gamybai.

Žemės „sveikatos“ blogėjimas – ozono skylių  didėjimas, klimato atšilimas – priminė atsinaujinančios energijos vartojimo idėją, kuri laikas nuo laiko grįžta į mūsų gyvenimą, o mokslo pasiekimai jai žada nuostabias perspektyvas. Vėjo energetikai tapti konkurencinga, lyginant su iškastinio kuro energetika, prognozuojama apie 2015 metus, saulės energetikai – iki 2018-2020 metų, o biomasės energetika konkurencinga jau dabar. Kas tada nutiks palmės formos saloms, ar pažadintiems iš „atominių“ svajonių sapnų, jei atsinaujinanti energetika užvaldys pasaulį? Deja pasauliui žinoma ir idėjų kova, o „blogiukus“ ar pralaimėjusius vertins istorija.

Vis tik galių koncentracija verčia ieškoti naujų ar pamirštų idėjų. Viena iš jų – decentralizuoti tas galias, o pinigai turi kurti vertę. Deja „gyvenimo skolon“ idėja vis dar labai gyvybinga, nors akivaizdu, kad dabartinės krizės sąlygomis ir įmonės ir net valstybės, turinčios minimalias skolas, neturi problemų. Gal jau ateina laikas, kada verslas vengs kaulyti pigių kreditų, ar negražinamų ES dotacijų, o kurs realius verslo planus, su keliomis alternatyvomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *