Energetinė politika

Jeigu naudosime akademinius išsireiškimus, tai politika yra ne kas kita, kaip darbai, nukreipti esamai padėčiai išsaugoti, arba  darbai, siekiant esamą padėtį pakeisti. Tie, kurie tuo užsiima ir yra politikai. Tai liečia ir energetiką.Ikiokupacinė Lietuvos energetika nebuvo vieningos Rusijos ( SSRS) energetinės sistemos dalimi. Tokia pasidarė tik vėliau, taigi, kaip okupacijos pasekmė. Sudarant Lietuvos – Rusijos tarptautinius santykius reguliuojančią sutartį buvo įrašyta , kad sutarties šalys padės viena kitai likviduoti tas pasekmes. Tai kertinis juridinis dokumentas tarpusavio energetiniams santykiams sutvarkyti. Antras kertinis juridinis dokumentas- Konstitucinis įstatymas dėl nesijungimo į postsovietinę erdvę jokiais pavidalais. Tai liečia ir energetiką.

Kada aukščiausią mokslinį laipsnį turintį L. Ašmantą kviečia į televiziją, ar klausinėja laikraščių žurnalistai, jie neslepia, kad kalba su juo ir kaip su buvusiu ministru, taigi ir kaip su politiku, kokių jis pats prašo neprileisti prie energetikos nei iš tolo. Ir iš tikro jis yra puikus branduolinės fizikos specialistas, bet energetinių sistemų specialistu , t. y. energetiku jis nėra. Tuo, žinoma, nenorima pasakyti, kad energetikoje jis nenusimano, vienok kur kas geriau L. Ašmantas galėtų paaiškint, ar Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta tik elektros gamybai ar ir kariniams tikslams? Tą manau jis tikrai žino. Gal tada būtų aiškiau, kodėl ji uždaroma? Pastarieji jo vieši pasisakymai, kad  Lietuvos energetinei sistemai geriausia būti Rusijos IPS/UPS dalimi, antraip Rusijai ar kitiems dalyviams tektų sumokėti milžiniškus pinigus už savarankiškumą- atitinka Rusijos energetinę politiką ir yra politiniai (pagal V. Jankauską –  „…labai politizuoti“).

Labai aktyviai publikacijose esamą padėtį remia ir A. Bačiauskas, įrodinėdamas, kad tik kartu su Rusija (IPS/UPS) Lietuva gali tapti Europos energetinės sąjungos (ENTSO-E) dalyve. Kadangi galimi ir kitokie sprendimai- tokia minėto asmens pozicija yra politinė ir šiandien atitinka Rusijos energetinę politiką. Už panašią energetinę politiką, būtent POLITIKĄ, yra pasisakę ar tiesiog ją vykdę  A. Stumbras, R. Juozaitis, D. Mikalajūnas, V. Paškevičius , A. Ignotas, net V. Milaknis, sudarydamas sąlygas  iš esmės pakeisti Ignalinos gaminamos elektros kainų nustatymą. Visa tai paskatino ERC atsiradimą Lietuvoje ir jo patekimą į „Inter RAO JES „ rankas.

Taigi, buvusiųjų noras neleisti net artyn naujųjų energetikos politikų kaip tik ir yra politika, siekiant išlaikyti okupacines energetinės priklausomybės pasekmes, t. y. status quo. Šiandien ji pilnai atitinka ir Rusijos vykdomą energetinę politiką. Būtent POLITIKĄ.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *