Dėl Nacionalinės energetikos strategijos

Gyvenant rinkos sąlygomis patraukliasniais darosi energetikos projektai, kurie gali būti įgyvendinti artimiausiu laiku, arba tie, kuriuos finansiškai remia Europos Sąjunga ar Valstybė. Greito pelno siekis labai gajus. Energetikos strategijos formuotojai ir tvirtintojai Seimo nariai – turi būti atsparūs šiam spaudimui, nes energetikos saugumas gali būti užtikrintas tik esant ilgalaikiam požiūriui ir tvariems sprendimams.

        

Energetikos saugumas suprantamas kaip šalies gebėjimas tiekti energiją vartotojams ne tik normaliomis sąlygomis ir priimtinomis kainomis, bet ir gebėjimas pasipriešinti galimiems tiekimo trikdžiams, atsirandantiems dėl technologinių, gamtinių, ekonominių, socialinių-politinių ir geopolitinių priežasčių. Šalies energetikos saugumas gali būti užtikrintas, kai energetika grindžiama:

·          naudojamų energijos išteklių įvairove 

·         energijos išteklių tiekimų įvairove

·         naudojamų technologijų įvairove

·         plėtojama regionine kooperacija bei tarptautine integracija.

       Tuo turėtų būti pagrįsti energetikos strategijos sprendimai, naudojantis kitų, toliau pažengusių šalių patirtimi, sprendimus dera harmonizuoti su Lietuvos kaimyninių šalių energetikos plėtros planais, kiek tai atitinka Europos Sąjungos nuostatas.

       

Europos Sąjungos energetikos politikos 2020 metams ir iki 2050 m. yra trys svarbiausi tikslai:

  • Sumažinti anglies dvideginio išlakas į atmosferą ir tuo stabdyti pasaulio klimato kaitą
  • Užtikrinti patikimą energijos tiekimą, ribojant jo priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro (naftos, dujų) ir stiprinti solidarumą tarp Europos Sąjungos narių krizinėse situacijose
  • Užbaigti elektros ir dujų vidaus rinkų pertvarką, jas integruojant į vieną bendrą Europos rinką ir sujungiant su kaimyniniais regionais (Viduržemio jūros šalimis, Rusija).

       

Svarbu ne energetinė nepriklausomybė, o energetikos saugumas. Šiuolaikinei energetikai, ypač mažos šalies su menkais energijos ištekliais, būti nepriklausoma praktiškai neįmanoma. Energetikos saugumą arba energetinį savarankiškumą, kartu ir didesnį veiksmingumą, galima užsitikrinti tik didinant abipusių priklausomybių įvairovę ir lygiateisį bendradarbiavimą.

      

Lietuvos (Baltijos) elektros energetikos sistemos sujungimas elektros ryšiais, sinchroniniais ar asinchroniniais, su Kontinentinės Europos energetikos sistema bei Skandinavijos energetikos sistema yra svarbus, nes didina apsirūpinimo elektra galimybes, patikimumą bei elektros rinką. Siekis sinchroninio sujungimo su Kontinentinės Europos energetikos sistema neturi sumažinti Lietuvos (Baltijos) energetikos sistemos saugumo ir atitikti Europos elektros perdavimo sistemų operatorių organizacijos (ENTSO-E) principus ir reikalavimus.

    

Energetikos strategijoje negalima pamiršti regioninio bendradarbiavimo plėtros. Buvo planų rengti bendrą Baltijos energetikos strategiją, bet veikiančioje strategijoje tas primiršta. Be regioninio bendradarbiavimo Lietuvai neįmanoma priimti dabarties energetikos iššūkius. Iš kitos pusės, tai nesiderina su Europos Sąjungos, ENTSO-E nuostatomis ir planais plėtoti bedūmę elektros gamybą, ypač vėjo ir saulės elektrines bei hidroelektrines, kurti vieną bendrą Europos elektros rinką.

      

Tikslingiau ne paskubomis rengti naują strategiją, bet priimti sprendimus tik dėl atskirtų aktualių problemų:

  • Atominės elektrinės statybos
  • Suskystintų dujų terminalo
  • Šilumos ūkio
  • Atsinaujinančių energijos išteklių, tame tarpe ir hidroenergetikos, hidroelektrinių ant Nemuno bei Neries
  • Veikiančių energetikos pajėgumų panaudojimo ir pan.

      

Svarbu inicijuoti Energetikos strategijos, kaip nacionalinio susitarimo dokumento, rengimą. Jo parengimui reikėtų, pirmiausia, ne anoniminių ekspertų, o Lietuvos atsakingų energetikos specialistų iš įvairių institucijų parengtos energetikos raidos ir perspektyvos plačios studijos, kurioje būtų išanalizuota ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių patirtis ir ateities planai. Remiantis tokia studija turėtų būti ruošiamas Nacionalinio susitarimo dokumentas dėl Energetikos strategijos.

        

Dėl dabartinių energetikos problemų:

  • Atominės elektrinės statyba yra Baltijos regiono projektas ir jos reikalingumą reikia spręsti pagal regiono elektros poreikius bendru sutarimu. Žymi dalis energetikos senjorų netiki VAE projekto ekonominiu pagrįstumu ir yra prieš Hitachi projekto tęsimą.
  • Vykdomus elektros jungčių su Švedija, Lenkija projektus reikia tęsti. Tai atveria Lietuvai didesnę elektros rinką ir didina apsirūpinimo elektra patikimumą.
  • Suskystintų dujų terminalo projektas turėtų būti tęsiamas, nes didina apsirūpinimo dujomis galimybes.
  • Vėjo ir saulės elektrinių plėtra turėtų būti protingai tęsiama, tinkamai įvertinus esamų Lietuvos elektrinių galimybes kompensuoti kintamą ir su pertrūkiais vėjo bei saulės elektrinių elektros gamybą, netrikdant elektros energetikos sistemos ir elektros rinkos veikimo. Kruonio HAE išplėtimas su platesnio reguliavimo blokais ir naujos hidroelektrinės būtų veiksminga priemonė vėjo elektrinių plėtrai.
  • Biomasės naudojimas vietinei šilumos gamybai yra sveikintinas, bet jis nėra perspektyvus elektros gamybai didelės galios elektrinių blokuose.
  • Termofikacinių elektrinių galia turėtų būti nustatoma pagal laukiamą šilumos poreikį. Be to, termofikacinės elektrinės nesiderina su vėjo ir  saulės elektrinių sparčia plėtra, nes jos netinka kompensuoti kintamą elektros gamybą vėjo ir saulės elektrinėse.
  • Šilumos ūkyje svarbi problema yra ne tik šilumos kaina, bet ir didelis šilumos sunaudojimas patalpoms šildyti. Reikia atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus ir kitus pastatus, kartu rekonstruojant šilumos punktus, šildymo ir karšto vandens sistemas., didinti šilumos gamybos konkurencingumą, skatinant nepriklausomus šilumos gamintojus dalyvauti šilumos gamybos rinkoje tiekiant šilumą į centralizuoto šildymo sistemas.

 

                                Dr. Vytautas Miškinis

                            Lietuvos  energetikų  senjorų  klubo Komisijos pirmininkas 

     2013  m.  kovo  20  d.,  Vilnius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *