Ar pakaks valios siekti Lietuvos energetikos nepriklausomybės?

Kas, apžvelgiant vyriausybės šias metais nuveiktus darbus energetikoje, atrodo kritikuotina ?

1.       Vyriausybės siūlomas elektros energetikos rinkos modelis po Ignalinos AE uždarymo nepagrįstai padidins elektros kainas vartotojams, gyventojai atsidurs ties sunkiai perlipamu „įperkamų kainų“ slenksčiu, susidarys protekcionistinės prielaidos privatiems energijos tiekimo tarpininkams nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita, trukdant importuoti elektros energiją sąžiningos rinkos sąlygomis.

2.       Vyriausybės tęsiama pirmtakų propaguota ydinga praktika „nesikišti“ į energijos importo/eksporto aplinkybes, neieškant priemonių neleisti kai kurių tarpininkų siekiui užvaldyti  energijos  tiekimo linijų, vedančių į Lietuvą, pralaidumus, dirbtinai jas „užkemšant“ ir  neleidžiant tiekėjams sąžiningai konkuruoti persiunčiamos energijos  kainomis.

3.       Vyriausybės siūlomas naujos atominės elektrinės, veiksiančios IPS/UPS sistemoje, statybos Lietuvoje modelis, kai hipotetinis prisijungimas prie Europos Sąjungos UCTE tinklų numatomas tik po elektrinės pastatymo, sukuriant grėsmes Lietuvos energetinės sistemos ir viso ūkio nepriklausomybei, vidaus ir išorės interesų grupių dominavimui valstybės nacionalinių interesų ir vartotojų ekonominių interesų  sąskaita.

4.       Vyriausybės toleruojamos gamtinių dujų tiekimo tarpininkų spekuliacinės kainos, interesų grupėms leidžiančios uždirbti nepagrįstus viršpelnius, skurdinant mūsų ūkį ir vartotojus; Vyriausybės nesėkminga elektros energijos eksporto politika, kai neproporcingai didelės Ignalinos AE gaminamos energijos apimtys užsienyje parduodamos žymiai mažesnėmis kainomis nei Lietuvos rinkose; Vyriausybės neveiklumas, leidžiantis egzistuoti vartotojams nedraugiškai priėjimo prie elektros ar gamtinių dujų tiekimo sistemų aplinkai bei ekonominėms sąlygoms.

5.       Vyriausybės taikomos atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių panaudojimą reguliuojančios priemonės, diskriminuojančios individualius investuotojus ir gamintojus (ypač žemės ūkio sektoriuje), sudarant prielaidas monopolizuoti energijos tiekimo pusę, taikyti protekcionistines išlygas.

6.       Vyriausybės inicijuojama šilumos vartojimo pertvarka, renovuotinus daugiabučius namus „pririšant“ prie nekonkurencingų monopolizuotų-centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, pažeidžiant vartotojų teisėtus ekonominius lūkesčius gauti naudos investuojant nuosavas ir skolintas lėšas į pastatų ir vidaus energetinių sistemų pertvarkymą.

7.       Vyriausybės deklaruojami energijos tiekimo kainodaros principai ir instrumentai vartotojams neužtikrinantys paslaugų teikimo mažiausiais kaštais, nesiunčiantys ekonomiškai pagrįstų ilgalaikių signalų nei potencialiems investuotojams, nei vartotojams. Sudaromos prielaidos energijos tiekėjams (ypač perėmusiems savivaldybių šilumos ūkių turtą) vykdyti nuostolingą veiklą, jos pasekmes perkeliant išimtinai ant vartotojų pečių. 

Kas galėtų būti siūloma Lietuvos vyriausybei padėčiai taisyti ?

  1. Realiai įgyvendinti principą „energijos vartotojas renkasi“, tai yra vartotojas renkasi valstybės garantuojamoje sąžiningos konkurencijos tarp tiekėjų aplinkoje, pagal Europos Sąjungos direktyvomis apibrėžtas sąlygas, sau priimtiniausią tiekėją.
  2. Sukurti teisines prielaidas, panaikinančias energijos tiekimo tarpininkų spekuliacijas kainomis vidaus rinkose vartotojų sąskaita, neleisti privatiems tarpininkams perimti energijos transportavimo sistemų pralaidumų kontrolę ir trukdyti pigesnės energijos pristatymui į Lietuvos rinkas.
  3. Pasiekti politinių partijų neatšaukiamą ilgalaikį susitarimą – Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais įgyvendinti energijos išteklių ir energijos importo diversifikaciją:

             a)      pastatant naują AE su prijungiama išplečiama Kruonio HAE ir pertvarkant Lietuvos elektros energetikos sistemą   sinchroniniam    darbui su UCTE Europos Sąjungos rėmuose;

            b)      ekonomiškai pagrindžiant išnaudoti vietinius atsinaujinančios energijos išteklius (visų pirma – biomasę) ir tinkamai paruoštas deginimui komunalines atliekas energijos gamybai, bei centralizuotam arba decentralizuotam tiekimui;

           c)       gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui pastatyti jūrų transportu pristatomų degiųjų dujų priėmimo terminalą, jį sujungiant su Lietuvos (ir kaimyninių ES šalių) dujotiekio sistema.

  1. Užtikrinti decentralizuotos (paskirstytos) elektros energijos, pagamintos panaudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, individualių gamintojų (visų pirma dirbančių žemės ūkio sektoriaus reikmėms) visos perteklinės elektros energijos supirkimą pagrįstomis kainomis.
  2. Išplėtoti visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą skatinančias valstybės remiamas programas, šalia daugiabučių gyvenamųjų namų įtraukiant ir individualius, suteikiant vartotojams teisę patiems pasirinkti centralizuoto arba decentralizuoto energijos tiekimo galimybę pagal valstybės nustatomus energijos tiekimo efektyvumo rodiklius, užtikrinant vartotojų ilgalaikių investicijų atsiperkamumą.
  3. Užtikrinti elektros energijos ar gamtinių dujų transportavimo sistemų plėtrą vartotojams aiškiais ir apibrėžtais tiekėjų įsipareigojimais dėl vartotojams ekonomiškai palankių priėjimo sąlygų.
  4. Užtikrinti realų „viešojo intereso“ atstovavimą energetikos teisės aktų kūrime, energetikos kainodaroje bei atitinkamų rinkų priežiūroje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *