Vakuuminiai saulės kolektoriai

 

 

Esmė yra naujo tipo kolektorių taikymas .Skystis, esantis variniame vamzdelyje (kuris yra centre dviejų stiklinių stiprių borosilikato vamzdžių) užverda, kai saulė kolektorių įkaitina iki 25 laipsnių Celsijaus. Skysčio virimas vyksta dėl to, kad vamzdelis yra vakuume, kuriame reikia žymiai mažesnės temperatūros vandeniui užvirti. Borosilikato stiklas atsparus krušai, lietui, sniegui. Sistemos viduje cirkuliuoja antifrizas, todėl kolektorius veikia ir žiemą. Kolektoriaus įkaitimui nebūtina saulė, jis šyla ir debesuotą dieną nuo saulės „radiacijos” per debesis. Vamzdžiai yra labai stiprūs ir nelengvai sudaužomi, bet jeigu taip atsitiktų, saulės kolektoriaus vamzdžiai pakeičiami labai lengvai. Saulės kolektoriai gali veikti su keletu sudaužytų vamzdžių, tik efektyvumas bus sumažintas. Saulės kolektorius nepakeičia dujų ar elektrinio šildymo, jis yra šių sistemų geras pagalbininkas. Ne visos dienos metuose yra saulėtos, bet jeigu imsime metų vidurkį, teisingai parinkta saulės sistema gali patenkinti apie 70% karšto vandens poreikio namui. Didinti sistemą neverta, nes vasaros metu šilumos bus perdaug, jeigu tik turėsite didesnę akumuliacinę talpyklą  arba  vandens baseiną karšto vandens kaupimui.Saulės kolektoriai gali būti naudojami ir žiemą prie -30 laipsnių Celsijaus temperatūros,  nors efektyvumas sumažėja. Šilumos gavimas vyksta temperatūroje, svyruojančioje apie -5 – 0 laipsnių Celsijaus. Vidutinis kasdieninis saulės energijos spinduliavimas į horizontalų paviršių (kWh/m2/dieną).

   Besidominantiems daugiau informacijos galima rasti  http://montech.lt/lt/sale.htm

   arba: www.kompresina.lt ,  www.viessmann.com

Energetiniai planavimai Lenkijoje

Lenkijos vicepremjeras V.Pavliak bei Italijos ūkio ministras C.Scajola pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos, švariųjų anglies technologijų, branduolinės energetikos ir energetinio saugumo srityse. 2009-04-28 susitikime tarp Italijos ir Lenkijos premjerų, S.Berlusconi ir D.Tusk, buvo akcentuotas glaudus bendradarbiavimas ne tik ekonomikoje bendrai, bet ir energetikos projektuose. Ypač pabrėžtas bendradarbiavimas kuriant ir įsisavinant naujas švarias technologijas, naudojant akmens anglį.

 

Lenkijos ūkio ministerija rengia naują įstatymo projektą dėl intervencinių skystųjų energetinių išteklių atsargų finansavimo. Tuo siekiama sustiprinti atsargų sistemos valdymą, bei sumažinti tuo pagrindu naftos sektoriaus subjektams taikomą prievolę. Siūlomų sprendimų pagalba ketinama įgyvendinti naujovišką, derinantį įmonių ir valstybės interesus atsargų kaupimo ir valdymo sektoriuje modelį.

Vokietijos RWE planuoja iki 2015 m. investuoti apie 0,5 mlrd. eurų plėtojant vėjo elektrines Lenkijoje, paskelbė RWE Innogy valdybos narys K.McCullough. Pasak jo, Lenkijoje vyrauja palankiausios tarp Rytų-Vidurio Europos valstybių sąlygos plėtoti vėjo energetiką. Iki 2015 m. RWE ketina valdyti apie 300 MW galingumo vėjo jėgainių.

 LR ambsados Lenkijoje informacija

Parama alternatyvinei energetikai

Britų žurnalas Economist neseniai  pateikė informaciją apie fiskalinę valstybių paramą atsinaujinančios energetikos vystymui. Didžioji Britanija tam skiria tik apie 7 proc., tuo tarpu JAV – 12 proc., Vokietija apie 15 proc., Prancūzija apie 20 proc., Kinija apie 34 proc. ir Pietų Korėja  net 81 proc. Atsinaujinančios elektros energijos gamyba D.Britanijoje sudaro apie 7 proc., Danijoje virš 26 ir Švedijoje virš 48 proc.

Tobulinama vėjo jėgainių aerodinamika

Leviathan Energy, JAV ir Izraelio energetikos kompanija, paskelbė, kad padidinti  vėjo jėgainės galią galima ir taikant vėjo sriautus  į turbinos mentes nukreipiančius aerodinaminius įrenginius. Taip jėgainės gaminamos elektros kiekį galima padidinti 30-150 proc. Taigi tikimasi, kad investicijos į vėjo energetiką bus patrauklesnės.

Mus gelbėja tik slapumas

Energetikos ministras po uždarų Seimo Ekonomikos komiteto ir Atominės energetikos komisijos posėdžių pareiškė, kad Leo LT uždarymas valstybei kainuotų apie 600 mil. litų, bei VST grąžinimą privatininkams ir dar tikimybę Strasbūro  teismu. Tokią išvadą jam pateikė ministeriją konsultavę teisininkai. Kas tie teisininkai, ką daugiau aptarė posėdžiavę komiteto ir komisijos nariai ministras nenorėjo įvardinti. Taigi mus vėl gelbėja tik slaptumas. Tačiau pozityvu tai, kad jau įvardinta Leo išardymo suma. Ją galėtų sumokėti visi Lietuvos žmonės, sutikę, kad žadėtas elektros kainų sumažinimas būtų nukeltas vienu mėnesiu, o toliau tuos nuostolius gal būtų galima išieškoti iš tikrųjų tą sandorį stūmusių lobistų.

Pigs elektra?

Leo Lt pradeda žadėtą kampaniją pagerinti savo įvaizdį, pareikšdama, kad nuo liepos 1 dienos atpigina 4 ct už kilovatvalandę elektrą galutiniams vartotojams. Tai iš tiesų būtų gera žinia, jeigu tokia atpigusi elektra butų ir po 2009 metų pabaigos. Deja ekspertai prognozuoja, kad kitais metais už elektrą galutinis vartotojas turėtų mokėti nuo 50 iki 80 ct/kWh.

Daugelis apžvalgininkų kainos atpiginimo akciją sieja su gegužės 15 diena, iki kurios Andrius Kubilius žada apsispręsti ką daryti su labai jau prieštaringa Leo LT.

Taigi, ponai , dėkite kortas ant stalo – iš kur atsirado resursai, o gal iš vis kainų nereikėjo kelti nuo šių metų pradžios? Čia ir prasideda tamsus miškas  – vartotojai ( o ne tik Energetikos ministras) nori žinoti, kaip skaičiuojamos  elektros kainos, kokia dalis tenka elektros gamintojui, perdavimo bei skirstymo tinklams ir kokia dalis tenka projektų vystymui ( arba valdymo aparato išlaikymui ir pelnui).

Atsinaujinančios energetikos vystytojai niekaip negauna informacijos iš Leo LT, kaip skaičiuojamos kvotos vėjo jėgainių įrengimui, nors specialistai tvirtina, kad tinklų apkrovos dažnai siekia tik apie 10-15 proc. Nesupranta, kaip apskaičiuojama perteklinės elektros energijos pirkimo kaina, jeigu neturintis kvotų elektros gamintojas nori ją parduoti Lietuvos energijai, o paklausus apie mažųjų elektros pardavėjų licenzijavimą, mano gavę nekorektišką klausimą, į kurį nedera reaguoti. Daug kas kalba apie laisvą (bendrą) elektros energijos rinką, tačiau ir čia nesimato skaidrumo.

Taigi, artėja gegužės 15, apsisprendimo dėl Leo diena! Kas ką aps…? Pralaimėję, ko gero, būsime mes visi!

Visuomenė nenori Leo LT

 

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų linkę pritarti, kad Leo Lt būtų išformuota , uždaryta. Taip skelbia BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atliktos aplkausos duomenys.  Vyriausybė viešai paskelbė  siekį iki gegužės 15 dienos apsispręsti, koks bus prieštaringai vertinamos bendrovės Leo LT likimas. Buvo pranešta, kad Ministras pirmininkas sudarė darbo grupę (komisijos vadovas Arvydas Sekmokas) parengti išvadas dėl minėtos bendrovės veiklos. Tačiau žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo abejonių (pav.Lietuvos Žinios , 2009-05-04; Viliaus diena, 2009-05-04; Paskutinė instancija, LNK, 2009-05-04), kad sprendimai  dėl Leo gali būti sąmoningai vilkinami, siekiant tęsti sutarčių pasirašymus, dalyvaujant Leo LT,  ir kuriant bendrovę jungčiai su Švedija, ir jungčiai su Lenkija. Kuo daugiau bus tempiamas laikas, kuo daugiau bus pasirašyta sutarčių, tuo sunkiau  bus bendrovę išformuoti, o dar visus  akina tie nelemtieji 38 proc. privataus dalininko akcijų. Įtariama, kad bet kuriuo atveju dalininko turtas, atlikus kokius nors darbus vis didės 38 proc. dalimi. Visuomenė nenori  Leo LT, taigi kyla klausimas,  kas žada  pasuoti – konservatoriai, ar tik Kubilius?

DAR KARTĄ APIE TARPSISTEMINES JUNGTIS

2007-07-28 Seimas priima AE įstatymą, kurio 8 straipsnio 4 dalies 4,5, ir 6 punktuose suformuluoti strateginiai Lietuvos energetikos politikos uždaviniai – sujungti Lietuvos EES sistemą sinchroniniam darbui  su UCTE. Atrodo, viskas išspresta belieka tik dirbti. Na ir užvirė darbas. Tik ne tam, kad realizuoti Seimo valią – kuriant savarankišką, nepriklausomą nuo Rusijos, integruotą į ES, Lietuvos EES, o – atvirkščiai, kad viskas liktų nepakitę, o BV EES liktų visiems laikams integruotos į rusiškają IPS/UPS sistemą. Lietuvos mokesčių mokėtojų milijonai švaistomi į kairę ir dešinę. Užsakomos tendencingos studijos, mokslinių darbų ataskaitos, konferencijos, kurių išvados iš anksto žinomos – likti Rusijos sudėtyje. Pirmaisiais smuikais groja  A. Ignotas. R. Juozaitis, V. Paškevičius ir kiti AB „ Lietuvos energija“ buvę ir esami energetikai, vėliau tapę net Leo LT darbuotojais ir vadovais.        Po Seimo rinkimų, matyt išsigandę atsakomybės, atsistatydina R.Juozaitis, S. Spėčius, nelieka vadovybėje A.Ignoto ir kitų prorusiškos energetikos puosėlėtojų. Tačiau išlieka jų dvasia, kurią ir toliau propoguoja, kaip nebūtų gaila, garbūs mokslo atstovai, teigiantys, kad nesvarbu kokia jungtimi sinchronine ar asinchronine susijungsime su Europa, kad asinchroninė netgi turinti privalumų, nesvarbu, kad dėl to liktume sudėtine rusiškos IPS/UPS sistemos dalimi.        Norėtusi, kad dr. A. Bačauskas pats sau atsakytų į klausimą, kodel Višegrado šalys, vos tik sugriuvus SSRS, nedelsdamos atsijungė nuo IPS/UPS, net ir tos kurios turėjo veikiančias asinchronines tarpsistemines jungtis su UCTE, išmontavo keitiklius ir perėjo į sinchroninį darbą su UCTE ? Išmontuoti keitikliai (konverteriai) buvo užkonservuoti ir kantriai laukė pirkėjų iš Rytų

Komentaras po BTV laidos apie Drukšių ežerą

 

Moderatorius iš KRONIKOS skilties perkėlė šį komentarą: Ašmanto pozicija                                         4 Ketvirtadienis, 30 Balandis 2009 19:35                                                                                                             Liudas

Keista, kad profesorius Ašmantas neužsiminė, jog jis pats neprieštaravo, o džiaugėsi Ignalinos atominio monstro statyba. Juk ir buvę pajėgumai nuo norimų pastatyti ne taip daug ir skiriasi. Tada Drukšių ežeras buvo ežeru, o dabar jau tik techninio vandens bala. Kažkaip nesueina galai. Na o aiškinimas, kad Lietuvai norint atskirai ( ar su Latvija ir Estija) savo eletros tinklais tiekti elektrą pagal europietiškus standartus, tampant UCTE nare, reikės Rusijai mokėti “ milžiniškus pinigus“,- aiškus profesoriaus Leono Ašmanto politikavimas ir advokatavimas Rusijos naudai. Lietuva, kaip patyrusi okupaciją turi tarptautine teise paremtą reikalavimo teisę REPARACIJAI pašalinti visas neteisėtų veiksmų pasekmes atkuriant situaciją, kuri būtų egzistavusi, jeigu tas pažeidimas nebūtų padarytas. Iki okupacijos ir aneksijos Lietuva nebuvo vieningosios Rusijos energetinės sistemos dalis. Kaip suvereni valstybė ji turi teisę grįžti į buvusius ar pasirinkti kitus standartus, egzistuojančius UCTE. REPERACIJOS formas pasirenka nukentėjusi valstybė. Taigi, kokios geros elektros linijos nutiestos bebūtų, skriaudą patyrusi valstybė pati pasirenka, ką su jomis daryti ir kaip vykdyti restituciją natūra, nemokant jokių kompensacijų. Tai teisinė pozicija. Na o elektoros tinklų specialistai aiškina, kad Rusijai galima pasiūlyti ir toliau naudotis viena iš linijų Baltarusija- Kaliningrado sritis. Šia linija Lietuva ir taip nesinaudoja ir Lietuvai ji nereikalinga. Taigi ir gera kaiminystė lieka ir niekam jokių nuostolių dėl Lietuvos prisijungimo prie UCTE praktiškai nėra. Žinoma, prorusiški energetikai galėjo pasirašyti „slaptas“ sutartis, bet tada jomis būtų pažeistas Konstitucinis aktas dėl nesijungimo į postsovietines sistemas. Davę tokius įgaliojimus ar pasirašę tokias sutartis asmenys visvien bus žinomi ir atitinkamai įvertinti. Bet tai jau kita problema. 

 

TARPSISTEMINĖS ELEKTROS JUNGTYS – REGIONINIO KOOPERAVIMO LAIDAS

 

Studijoje nagrinėjami keli galimi tų projektų įgyvendinimo scenarijai įvairioms elektros paklausos situacijoms regione iki 2025 m. Toks ilgas laikotarpis reikalingas tiek dėl projektų įgyvendinimo ilgos trukmės, tiek dėl ilgalaikių investicijų.  1 lentelė. Regiono energetikos sistemų duomenys

  NORDEL BALTSO Lenkija Vokietija ir Olandija
Metinis elektros suvartojimas, TWh 401 25,5 142 698
Metinė elektros gamyba, TWh 398 26,4 148 832
Didžiausia apkrova, GW 68 4,6 22,7 117
Įrengta galia, GW 94,3 9,1 32,5 161

 Tarpinėje ataskaitoje pateikti elektros rinkos naudos modeliavimo rezultatai (2 lentelė). Pagal juos geriausias sprendimas elektros rinkos naudos požiūriu yra dviejų jungčių projektų – Estija–Suomija („Estlink 2“) ir Lietuva–Lenkija – įgyvendinimas. Tai duoda ne tik socialinę ir ekonominę naudą, bet ir pagerina elektros tiekimo saugumą bei sujungia Skandinavijos, Baltijos ir Europos elektros rinkas. 2 lentelė. Baltijos tarpsisteminių elektros jungčių kaštai

Jungtis Galia, MW Investicijos, mln.€ Metiniai kaštai, mln.€
Estija–Suomija 650 278 22
Lietuva–Lenkija 500 632 51
Lietuva–Lenkija 1000 1110 89
Švedija–Baltija (Lietuva) 700 610 49

 Antroje vietoje yra tik vienos junties – tarp Lietuvos ir Lenkijos – įgyvendinimas, o trečioje – dviejų jungčių – Lietuva–Lenkija ir Švedija–Baltija įgyvendinimas. Ketvirtoje vietoje pagal elektros rinkos naudą būtų visų trijų jungčių įgyvendinimas. Ataskaitoje pažymima, kad visų trijų jungčių įgyvendinimas, vertinant elektros tiekimo saugumą ir elektros rinkų integraciją, gal būtų geriausias sprendimas, tačiau tuo įsitikinti bus galima tik atlikus detalesnę analizę.    Įvertinus visas projektams įgyvendinti reikalingas procedūras, jų trukmė bus keletas metų, todėl Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatorių bendrovės ketina toliau bendradarbiauti ir iki šių metų vasaros parengti projektų įgyvendinimo grafiką, įvertinti ir jų naudą elektros tiekimo saugumui bei patikimumui, parinkti labiausia tinkamas jungčių technologijas. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pagal 2015 m. scenarijų regione jau reikės papildomų perdavimo galingumų, o tai reiškia, kad kuo greičiau projektai bus įgyvendinti, tuo didesnę naudą jie atneš. Po vasaros šis darbas bus tęsiamas ENSO-E (European Network of Transmission System Operators – Electricity) Baltijos jūros regioninio planavimo bendradarbiavimo forma. 2010 m. jis turėtų būti paskelbtas pirmame Europos elektros tinklų plėtros dešimtmečio plane.Bet kokios tarpsisteminės elektros jungties įgyvendinimas reikalauja dviejų šalių partnerių pastangų ir bendrų interesų. Lietuva jau antras dešimtmetis nesėkmingai siekia sujungti Lietuvos ir Lenkijos tinklus, nes toks projektas Lenkijai žada daugiau bėdos nei naudos. Lenkijai savos elektros pakanka, todėl, kol veikė Ignalinos AE pilna galia, jos pigi elektra kėlė grėsmę Lenkijos anglį kūrenančioms elektrinės. Be to, Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas, kuris Lenkijai nieko gero nežada, reikalauja didelių investicijų Lenkijos elektros tinklų plėtrai (apie 371 mln. eurų), kuri pačiai Lenkijai nereikalinga. Tik kai Baltijos šalys nusprendė kartu statyti NAE Lietuvoje, Lenkijai atsirado interesas sujungti savo tinklus su Lietuvos. Lenkija planuoja pradėti plėtoti savo atominę energetiką ir jai praverstų Lietuvos patirtis. Be to, toks sujungimas turi ir Europos Sąjungos prioritetą (jo įgyvendinimui yra paskirtas Europos Komisijos koordinatorius), todėl Lenkija tikisi tuo pasinaudoti ir gauti finansinę paramą savo elektros tinklų plėtrai.Lietuva tokio projekto įgyvendinimui jau seniai pasirengus. Yra parengtos kelios studijos. Dar 1999 m. buvo parinkta elektros linijų Lietuvoje trasa. 2008 m. gegužės 19 d. buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Lenkijos projektą plėtojanti bendrovė „LitPol Link“. 2008 m. AB „Lietuvos energija“ pradėjo to projekto įgyvendinimui reikalingos 330 kV elektros linijos Kruonio HAE-Alytus techninio projekto darbus. Deja, projekto plėtojimui yra trukdymų ir Lietuvoje, – kai kurie politikai, nelabai žinodami, kaip veikia energetikos sistemos, reikalauja Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus sujungti sinchroniniam darbui ir tapti UCTE nariais. Politiškai tai patrauklu, tačiau sinchroninio sujungimo įgyvendinimas daug brangesnis ir jam įgyvendinti reikia daugiau laiko. Sinchroniškai prisijungti prie UCTE faktiškai reiškia integruoti Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos sistemas. Tai daug sudėtingiau ir reikalaus kur kas daugiau laiko ir lėšų nei sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus. Be to, kaip rodo atliktos tarptautinės studijos, energetikos sistemų asinchroninės jungtys gerina jų galios srautų valdymą ir veikimo stabilumą. Lietuvai ir Baltijos šalims svarbu turėti tarpsisteminę jungtį su Lenkija, nesvarbu – sinchroninę ar asinchroninę, nes ji išplečia elektros rinką ir padidina apsirūpinimo elektra patikimumą.2008 m. buvo baigta „SWECO International“ vykdyta nuolatinės srovės elektros kabelio Lietuva-Švedija galimybių studija, kurią finansavo Svenska Kraftnät ir Lietuvos energija. Šis projektas yra įtrauktas ir į NORDEL elektros tinklų plėtros planą. Reikia pritarti Latvenergo nuomonei, kad Baltijos sisteminius elektros tinklus reikia laikyti bendrais ir kartu nuspręsti, kaip juos tikslinga sujungti su Švedijos elektros tinklais – ar per Lietuvą, ar per Latviją, ar per Estiją. Svarbu sujungti, ir kuo greičiau. Lietuvos energija praeitais metais pradėjo 330 kV elektros linijos TelšiaiKlaipėda techninį projektą. Ta elektros linija reikalinga pagerinti Klaipėdos regiono aprūpinimo elektra patikimumą. Kartu ji būtina ir sujungiant Baltijos ir Švedijos elektros tinklus. Tokia jungtis pagerintų Baltijos ir Skandinavijos elektros rinkų integraciją bei galių mainų tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių galimybes, kartu turėtų įtakos ir apsisprendžiant dėl Visagino AE blokų galingumo. Konkurencinė elektros rinka – gerai, bet elektros rinka gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei galime pakankamai ir patikimai pasigaminti elektros. Tai gali užtikrinti energetikų regioninis kooperavimas. Baltijos energetikai turi tokio bendradarbiavimo daugiametę patirtį. Reikėtų, kad tuo pasektų ir kiti, suinteresuoti Baltijos šalių pažanga. Tiek Visagino AE, tiek tarpsisteminės elektros jungtys su Suomija, su Lenkija, su Švedija yra svarbu visoms Baltijos šalims ir Baltijos jūros regionui.