Užsienio specialistai stebisi Lietuvos branduolinėmis ambicijomis

Svenska Kraftnat viceprezidentas L.Larsson, Pasaulio Bioenergetikos asociacijos prezidentas K.Nystrom detaliai išdėstė sritis, į kurias Skandinavijos šalys kreipia ypatingą dėmesį – tai atsinaujinanti energetika. Atkreiptas dėmesys ir į plaukiojančias elektros kainas, kada elektros energijos yra laikinas perteklius ir į naujų darbo vietų  kūrimą atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Manoma, kad ir Lietuva per penkiolika metų galėtų apie 80 proc. šilumos energijos gauti iš biokuro. Danija yra pasiskelbusi, kad iki 2050 metų naudos tik atsinaujinančią energiją ir tai yra visiškai realu.Tvirtino, kad Lietuvos elektros energijos jungtys su Lenkija ir Švedija yra pirmaeiliai darbai. Be to buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje niekas nekalba apie realias energijos taupymo programas (iš tiesų mes žinome tik namų apšiltinimą), o tik kalbama apie būsimą elektros energijos trūkumą.

Įdomus buvo Nordea bankinės prekybos vyresniojo direktoriaus J.F. Tapprest pranešimas apie Suomijos atominės elektrinės finansavimo patirtį. Esminė detalė yra tai, kad dabar statoma jėjainė finansuojama išskirtinai naudojant privatų kapitalą, kurį sudėjo penkios galingos Suomijos kompanijos.  Projektas vėluoja 4 metus, taip pat yra ženkliai pabrangusi visa jėgainės sąmata, taigi sekančią branduolinę jėgainę  suomių verslininkai statys, jeigu dabar statoma jėgainė bus užbaigta sėkmingai (čia vėl reiktų pavydėti p.Sekmokui jo optimizmo proteguojant VAE). Komentuodamas Lietuvos planus statyti VAE, pranešė kad jį informavo, jog Lietuva planuoja įrengti du 1000 MW reaktorius, o tai galėtų kainuoti virš 6 mlrd. eurų. Bankai, kaip taisyklė, ilgalaikių projektų nefinansuoja, taigi šio objekto finansavimas yra problematiškas. Kadangi prie projekto žada prisidėti net keturios valstybės, jose šiam objektui (VAE) turi būti pasiekta „politiškai palanki“ aplinka, be to turi būti sukurta ir kainų „reguliavimui tinkamai“ aplinka (deja tą pačią dieną Lietuvoje besilankantis Lenkijos Seimo pirmininkas atvirai pasakė – mes pirksime pigiausią energiją, kuri bus pasiūlyta tame regione, deja Lietuva su savo planais yra jau gerokai pavėlavusi).  Straipsnio autorius abejoja, ar ir likusios trys šalys 17 -20 metų (tiek pagal specialistų prognozes užtruktų VAE statyba) sugebės palaikyti savo šalyse „politiškai palankią ir reguliavimui tinkamą“ aplinką (nebent tik Lietuva, jau kažkada išbandžiusi „švediško degtuko“ monopolį).

Konferencijoje pasisakęs Latvenergo valdybos pirmininkas U.Bariss konstatavo, kad pradėjus pilnai funkcionuoti elektros energijos rinkai (įrengus visas tarpsistemines elektros energijos jungtis) galima prognozuoti elektros kainų stabilizaciją 52 – 48 EUR/MWh ribose.  Advokatų kontoros Raila Liejins & Norcous vadovaujantis teisininkas, advokatas M.Jablonskis atkreipė dėmesį į tai, kad elektros rinkai funkcionuoti pagrindinė sąlyga turi būti pakankamas elektros energijos tinklų pralaidumas visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Rusija nemoka jokių taršos mokesčių, todėl tas faktas yra tam tikra problema Baltijos šalių elektros energijos rinkai. Suomija tą problemą sprendžia paprastai – yra įvedusi  elektros sienos mokestį.

Konferencjos pabaiga gal būt buvo netikėta ir jos organizatoriams. Paklausus ar saugi, nepriklausoma energetika yra pagrindas ir Lietuvos verslo vystymuisi, svečiai iš Skandinavijos atsakė, kad be abejo taip. Bet prie ko čia brangioji branduolinė jėgainė – ir be jos, naudojant vietinius resursus, Lietuva gali pilnai pasiekti energetinę nepriklausomybę. Neterškite savo puikios šalies!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *