Referendumo atgarsiai

Paprasta logika diktuoja: Seimas, suabejojęs Visagino AE statybos tikslingumu, kreipėsi į Lietuvos piliečius, o pastarieji konsultaciniame referendume pasakė – „ne“! Referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui (nestatyti Visagino AE) pritarė daugiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių. Taigi sprendimas priimtas ir jis privalomas. Įdomu, kad būtent taip ir yra nustatyta Referendumo įstatyme – patariamuju referendumu jis buvo pavadintas tik todėl, kad tokie klausimai nėra privalomai sprendžiami referendumo keliu, bet jei sprendžiami – referendume tautos priimtas sprendimas yra privalomas. Demokratinėje valstybėje apie tai net nebūtų diskutuojama, nes bet kuriam politikui, suabejojusiam tautos valia, prognozuojama politinė mirtis. Tad ar Lietuvoje dar liko politikų? Gal mūsų išrinkti asmenys atstovauja ne tautos, o kažkokių grupuočių interesus? O ką tik pakelbtas Hitachinoras „nesitraukti iš Lietuvos“ skamba gana samurajiškai.

 Kita vertus, energetikos ūkio problemos lieka, tačiau nei esantieji valdžioje, nei norintieji pakliūti į Seimą apie tai beveik nekalba. Akivaizdu, kad net ir nestatant Visagino AE, reikės nemažai lėšų energetinio ūkio pertvarkymui. Visų pirma elektros energetikos jungtys su Švedija ir Lenkija, Baltijos šalių elektros energetikos žiedo įrengimas, yra pirmaeiliai uždaviniai elektros ūkyje, taip pat kaip ir šilumos ūkio perorentavimas į vietinį biokurą, ar suskystintų dujų terminalo statyba bei dujotiekio tinklų pertvarka. Kartu su elektros, dujų ir biokuro rinkų atsivėrimu visa tai ir užtikrintų efektyvų Lietuvos ūkio vystymąsi, tačiau tam reikia ir efektyvių politinių sprendimų ir milijardinių sumų investicijoms. Paradoksas, kad net ir statant Visagino AE, visi aukščiau išvardinti darbai turėjo būti atlikti iki branduolinės jėgainės paleidimo, o jei visi tie darbai bus atlikti, tai ir Visagino AE nereikia!

 Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad suskystintų dujų terminalo statybai dalis pinigų bus surenkama „per tarifą“, tai yra už visa tai mokės vartotojas. Manau, kad tas pats pricipas buvo planuojamas (ar vis dar planuojamas) ir naujajai Visagino AE. Blogai tai, ar ne? Bet kuriuo atveju tai rodo, kad už viską galų gale sumokės Lietuvos piliečiai (nors A. Čekuolis bandė teigti priešingai). Tačiau investicijoms pinigų kaupimo būdų yra daug, reikia tik politikams būti sąžiningiems ir atvirai kalbėti su žmonėmis. Pavyzdžiui,  suskystintų dujų terminalo statybai galima išleisti valstybės paskolą, pritraukti investuotojus, ar tiesiog atlikti statomo objekto akcijų emisiją, gal tik ribojant, kad akcijas galėtų įsigyti tik Lietuvos piliečiai. Panašų finansavimo modelį, deja, reiks taikyti ir kitiems energetiniams objektams.

 Kadangi Lietuvos piliečiai pasakė „ne“ Visagino AE, reikia skubiai pakoreguoti energetikos strategiją, atvirai tartis su tauta dėl prioritetų, darbo vietų energetikos sektoriuje kūrimo, alternatyviosios energetikos skatinimo būdų bei dėl būtinųjų energetinių investicijų finansavimo būdų. Ar mums reikia pseudopolitikų, taip pat turi atsakingai nuspręsti piliečiai. O jei atsiras tikrų politikų, tarnaujančių Lietuvai, turėdami tokį argumentą – referendumo rezultatus – jie galės aktyviau derėtis dėl branduolinių jėgainių statybos aplink Lietuvą stabdymo.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *