Laiškas sunerimusiems

Jau Kirkilo vyriausybė padarė lemtingą klaidą. Pagrindiniu energetikos prioritetu buvo pasirinkta VAE statyba. Tą pačią klaidą tęsia ir A. Kubiliaus kabinetas, nors atsirado reali galimybė išspręsti problemą iš esmės, t.y.realizuoti alternatyvų suskystintų gamtinių dujų tiekimo projektą. Reikia tik sukeisti prioritetus, visas jėgas ir lėšas perkelti į gamtinių dujų tiekimo bei sandėliavimo dalykus. Būtina atsisakyti ne tik VAE projekto, bet ir tuščio lėšų švaistymo įvairioms abejotino reikalingumo studijoms ir struktūroms išlaikyti.  Atsiradus alternatyvai atpigs dujos. Pasinaudodami tuo ir „Lietuvos elektrinės“ energetiniu potencialu, kuris maždaug po metų išaugs iki 2200 MW galios, bei dalyvaudami Europos, Skandinavijos, Baltijos, Rusijos energijos rinkose, mes daugiau nei dešimtmečiui užsitikrinsime elektros energija ir nedalyvaudami rizikingame VAE projekte. Beje, tokią nuomonę išsako ir akademikas Jurgis Vilemas, dr. Stasys Bačkaitis bei daugelis kitų specialistų. Įtraukę „Lietuvos elektrinę“ į bazinės elektrinės režimą mes išnaudosime milžinišką energetinį dabar beveik nedirbančios elektrinės potencialą elektros gamybai. Be to, sutvarkius mūsų perdavimo tinklą, minėta elektrinė, kartu su Kruonio HAE, pelningai galės prekiauti balansavimui skirta elektra su šalimis turinčiomis galingus vėjo elektrinių parkus. Tuo tarpu, mūsų Vyriausybė ir toliau intensyvina strateginio investuotojo į VAE statybas paieškas. 

Fokušimos tragedija išryškino šią mūsų energetinės politikos klaidą, parodė, kad mes savo aklu užsispyrimu išprovokavome tai ką turime šiandien. Rusija negalėdama realizuoti karinės intervencijos, pasirinko branduolinę, o pagrindą tam davėme mes su savo branduolinėmis ambicijomis. Šiandien, dviejų jau pradėtų statyti rusiškų atominių elektrinių Lietuvos pašonėje bei Fokušimos avarijos akivaizdoje, mūsų valstybė buvo priversta kreiptis į tarptautinę bendruomenę su prašymu tarptautiniu mastu riboti tokių objektų statybą šalia didelių miestų, šalia kitų valstybių sienų be jų sutikimo, bei boikotuoti prekybą tokių elektrinių gaminama elektra. Tačiau kokią moralinę teisę tokius reikalavimus teikti turime mes, visam pasauliui išreklamavę savo planus statyti panašią elektrinę Visagine, ant Baltarusijos sienos. Rusai ir baltarusiai tik pasijuoks, nes mūsų elektrinė numatyta statyti tik 30 km. nuo Daugpilio, antro pagal dydį ir svarbą Latvijos miesto. Be to, kaip pranešė vietinė spauda, „INTER RAO LIETUVA“ – rusiško kapitalo įmonė reziduojanti Lietuvoje jau pasirašė tarptautinę sutartį (matyt turėdama mūsų Vyriausybės įgaliojimus tam ?!) su savo motinine firma Rusijoje „INTER RAO JES ROSSII“ dėl Lietuvos įsipareigojimų nuo 2017 m. pirkti elektros energiją iš naujai pastatytos Kaliningrado srityje Baltijos AE. Jei tai teisybė, tad apie kokį prekybos rusiška elektra blokavimą galime kalbėti Europos Sąjungoje po tokios sutarties pasirašymo? Iš esmės toji sutartis reiškia mūsų pritarimą Rusijos planams. Lietuvai lieka tik viena išeitis – pareikšti pasauliui, kad Fokušimos tragedijos akivaizdoje atsisakome savo branduolinių sumanymų ir analogiškų sprendimų laukiame iš kaimynų.

Jei iki Fokušimos tragedijos dar galima buvo ginčytis dėl to ar bus Lietuva daugiau ar mažiau priklausoma nuo Rusijos pasistačiusi VAE, šiandien šis ginčas nebetenka prasmės. Fokušimos atvejis parodė, kad branduolinė energetika nėra 100 proc. saugi, kad įvykus avarijai reaktoriuje, procesų nebesuvaldo net aukščiausios kvalifikacijos specialistų komanda. Žinoma galima tvirtinti, kad Lietuvoje cunamis neįmanomas, o seisminis aktyvumas nežymus, nors nereikėtų pamiršti 2004 m. įvykusį žemės drebėjimą Kaliningrado srityje, kurį pajuto ir vakarų Lietuvos gyventojai, bei 1909 m. Baltarusijoje Astravos rajone (t.y. ten kur numatoma nauja baltarusių AE) įvykusio 7 balų  žemės drebėjimo. Galima būtų pastebėti, kad ne tik žemės drebėjimai, bet ir kitokio pobūdžio intervencija į branduolinį reaktorių būtų tragiški mūsų mažai tautai. Pavyzdžiui teroristo raketa. Branduolinis reaktorius būtų puikiausias taikinys. Net nuolatos budintys 3 NATO naikintuvai neišgelbės mūsų nuo šio pavojaus. Puikiai pamenu, kai į įsibrovusį į mūsų teritoriją rusų žvalgybinį lėktuvą NATO sargai sureagavo tik po to, kai šis prisiskraidęs nukrito ir sudužo mūsų teritorijoje. 

Černobilio ir Fokušimos tragedijos verčia paklausti mūsų politikų, susirgusių branduoline manija, kur evakuosite mus Lietuvos žmones nelaimės atveju? Nebent į Mėnulį, nes Lietuvoje vietos neliks, o gal į Sibirą? Ten vietos lietuviams visada užteko.Tik ar tai nebus per sunki atsakomybės našta prieš istoriją. Niekas nesuteikė jums ponai politikai teisės žaisti su Tautos likimu. Prašom atsipeikėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *