Skubėkime atsakingai

Per porą mėnesių peržiūrėti, kaip dabar žadama, visą Lietuvos energetikos strategiją taip pat yra nerealu, ypač turint omenyje, kad nemaža dalis mūsų „ekspertų“ turi išankstinį nusistatymą tiek atsinaujinančios energetikos, tiek ir branduolinės energetikos klausimais. Net Prezidentė, nepaisydama savo reitingų mažėjimo, nuolat teigia, kad tautos valia dėl Visagino AE statybos yra kaip ir niekinė (!), nes kažkas tautą suklaidino (?). Verta prisiminti, kad prieš referendumą tiek buvusi valdžia, tiek prezidentūra naudojo visus galimus administracinius resursus, raginančius balsuoti už Visagino AE statymą. Kita vertus, jei jau norima dar kartą rengti „atominį“ referendumą, būtų logiška įtraukti ir latvių bei estų tautas.

 

Naujų idėjų energetikos vystymo srityje galėtų atsirasti atidžiau išnagrinėjus decentralizuotos energetikos vystymo galimybes, juolab kad yra ir pasaulinės praktinės patirties. Pagrindinės decentralizuotos energetikos vystymo kryptys yra gan suprantamos – energijos gamybą reikėtų artinti prie vartotojo, diegti išmaniuosius tinklus (angl. Smart Grid) ir siekti, kad energiją gaminančios įmonės pačios užtikrintų trumpalaikį (momentinį, rezervinį) energijos tiekimą, jei jų pačių energijos generavimas dėl kokių nors priežasčių sutriktų. Pabandykime panagrinėti šiuos tris akcentus truputį plačiau.

 

Decentralizuoto energijos tiekimo privalumai yra pakankamai aiškūs – sumažėja nuostoliai perduodant energiją dideliais atstumais, atsiranda galimybės koncentruotai kurti pramonines (daug energijos naudojančias) zonas, taip pat racionaliau naudoti ir atsinaujinančią energetiką. Kogeneracinės jėgainės, naudojančios tiek dujas, tiek biokurą, saulės ar vėjo elektros generavimo parkai, ar net mažosios vandens, vėjo ar saulės elektrinės ir yra decentralizuotos energijos gamybos objektai.

 

Išmanieji tinklai – skaitmeninėmis technologijomis valdomi elektros tinklai, kurie skatina energijos tiekėjus ir vartotojus bendradarbiauti, optimizuoti energijos naudojimą, o tradicinius energijos vartotojus tapti aktyviais energetikos rinkos dalyviais. Išmaniųjų tinklų diegimas plačiąja prasme – galimybių sudarymas didelius perteklinės elektros energijos kiekius permesti į kitus, tuo metu energijos stokojančius regionus yra pakankamai brangus malonumas, tačiau kurti prielaidas šios koncepcijos įgyvendinimui yra būtinos. Tiek Lietuvos vidinio elektros energetinio žiedo, tiek Baltijos šalių bendro žiedo įrengimas ir sudarytų sąlygas ateityje diegti išmaniuosius tinklus bei sudarytų būtinas sąlygas sinchronizuotis su kontinentinės ES tinklais. Net ir priėmus hipotetinį sprendimą statyti Visagino AE, be minėto žiedo taip pat neapsieitume. Taigi be „žiedelių“ nebus ir „vestuvių“ su kontinentinės ES energetika. Deja, apie tai mūsų „strategai“ net neužsimena.

 

Kita vertus yra nemažai pasiekta taikant išmaniųjų tinklų principus mažosios energetikos, ypač atsinaujinančios energetikos srityse. Išmaniųjų tinklų diegimas ir turi prasidėti nuo mažų decentralizuotų sistemų valdymo ir jų sąveikos su didesniais (sąlyginai vadinamais rezerviniais) tinklais. Esminė išmaniųjų tinklų nauda turėtų būti energijos ir energetinių resursų taupymas, elektros tiekimo patikimumo didinimas, aplinkosauginio efektyvumo skatinimas. Taigi paprastai kalbant, išmaniosios technologijos pirmiausiai turi būti pradėtos taikyti konkretiems vartotojams, jiems turi būti sudaromos sąlygos tomis technologijomis kuo plačiau naudotis. O pavyzdžių čia daug – tai ir pasyviojo (minimaliai naudojančio iš šalies tiekiamą energiją) namo koncepcija, daugiabučių namų hibridinė energijos apsirūpinimo sistema, naudojanti šilumos siurblius, saulės kolektorius, saulės ir vėjo elektrą (jau turime pirmuosius projektus ir Lietuvoje), ištisų kompleksų (biurų, ligoninių) energetinių sistemų valdymas, siekiant ne tik taupiai naudoti centralizuotai tiekiamą energiją, bet ir maksimaliai išnaudoti atsinaujinančios energetikos galimybes.

 

Mes visi esame patyrę nepatogumų, kai dirbant kompiuteriu netikėtai dingsta elektra. Žinoma dabar ši problema pasitaiko retai, nes naudojame UPS (angl. Uninterruptible Power Supply), tai yra prietaisą, kuris tam tikrą laiką palaiko elektros energijos tiekimą. Jo dėka mes turime laiko išjungti svarbias programas, ar imtis priemonių elektros energijos tiekimui atkurti. Panašūs principai pradedami taikyti ir decentralizuotos elektros energijos gamintojams – sutrikus generacijai, gamintojas kelias minutes turi tiekti elektrą, kuri yra sukaupta jo turimuose elektros energijos kaupikliuose (pvz., akumuliatorių blokuose, smagračiuose, užtvankose ir pan.). Visa tai palengvina elektros energijos tiekimo pergrupavimą iš kitų šaltinių. Energijos kaupikliai – naujai besivystanti energetikos sritis, bet deja Lietuvoje mažai kas tuo domisi, nors jų taikymas yra būtinas diegiant išmaniuosius tinklus.

 

Prielaidas vystyti decentralizuotą energetiką tiktai turime. Yra darbų, reikalaujančių naujai suprasto strateginio mąstymo bei nemažų lėšų, tačiau yra net ir dabar lengvai įdiegiamų dalykų. Pradėti galėtume kad ir nuo to, kad valstybės lėšomis reiktų sukurti keletą gerai apgalvotų tipinių projektų (ar net sprendinių), leidžiančių vienbučiuose ar daugiabučiuose namuose įdiegti alternatyviosios energetikos kompleksą, susidedantį iš šiluminių siurblių, saulės kolektorių vandeniui šildyti ir saulės ar vėjo elektros modulių. Renovuojant namus minėti tipiniai projektai turėtų būti įdiegiami, taikant tas pačias dalinio kompensavimo priemones, kurios taikomos ir apšiltinimo darbams. Taip mes pasiektume mažiausiai tris tikslus – taupytume energetinius resursus, įgytume patirties nulinės energijos namų projektavime ir eksploatavime (nulinės energijos pastatai – tai pastatai, kurie šildymui vartoja minimalų energijos kiekį) ir ko gero padarytume žymiai patrauklesnį namų renovavimo modelį. Gal net ir prievartos renovuojant daugiabučius nereikėtų…

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *