Čekai atideda branduolinės energetikos projektų įgyvendinimą

Čekijos energetikos koncernas ČEZ, kurios pagrindinis akcininkas – valstybė, planuoja prie jau veikiančios jėgainės papildomai statyti 2-5 naujus reaktorius. Šiam projektui, kurio vertė virš 25 mlrd. USD, jau buvo atrinktos trys įmonės – Areva, Westinghause ir Atomstroyexport. Manoma, kad Čekija laikinai sustabdė savo branduolinės energetikos plėtrą dėl Vokietijos sprendimo dar po 2020 metų pratęsti savo branduolinių elektrinių darbą. Tai tiesiogiai pakeitė Čekijos planuojamą branduolinės energetikos plėtros Temelino projektą, nes buvo tikimasi didesnę dalį Čekijoje pagamintos elektros energijos tiekti Vokietijai, o kas liks – Lenkijai bei kitoms to regiono šalims. Taip pat Vokietijos sprendimas įvesti branduolinio kuro mokestį ir gautomis lėšomis remti alternatyviąją energetiką verčia čekų energetikos strategus papildomai viską peržiūrėti ir perskaičiuoti iš esmės.

Rusija labai suinteresuota Čekijos projektu ir juo, ko gero, stengsis susigrąžinti po Sovietų Sąjungos subyrėjimo  šiame regione prarastas pozicijas energetikos srityje. Jau būta pareiškimų, kad Rusija tikisi, jog čekai pasirinks būtent juos. Įvertinus tai, kad rytų Europos valstybėms, Vokietijai ir Lenkijai Rusija yra pagrindinis dujų tiekėjas, laimėjus Temelino projektą Čekijoje Rusija gali tikėtis dar didesnio energetinio dominavimo šiame regione (o tai atitinka jų energetinės  politikos strategijos tikslus).

Ar yra pagrindo manyti, kad Rusija nori taip plėsti savo įtakos sferą? Manoma, kad taip. Rusai nenuleidžia rankų ir tikisi įtraukti Čekiją į savo branduolinių reaktorių plėtrą. Viena iš šių priežasčių yra tai, kad Škodos branduolinių įrenginių padalinys gali gaminti įrangą rusiškiems branduoliniams reaktoriams.  Kaip teigiama, jau dabar yra rimtų Rusijos pasiūlymų Škodos įrengimus tiekti Vietnamui, kur jau sutarta statyti rusų VVER reaktorius. Tokie ir panašūs projektai jau planuojami ir Venesueloje. Ar tai „morkos zuikiui“, ar rimta komercija – parodys laikas, tačiau derybos vyksta jau dabar.

Ta proga būtų galima priminti, kad su Lietuva Rusijai yra žymiai papraščiau – čia niekas neskaičiuoja, kam parduos (atiduos) būsimos VAE elektrą, o jei patys lietuviai nori atstatyti trūkstamą grandį (sustabdytą Ignalinos AE) jų šiaurės – vakarų energetinėje sistemoje – tai kam iš viso pradėti derybas?

Ar 2013 metais vienas iš didžiausių Europoje branduolinės energetikos projektų Čekijoje įgaus pagreitį, priklausys nuo to, ar bus surastas tinkamas investuotojas, ar teisingai bus įvertinti tikslai  bei projekto finansavimas. Tačiau po Vokietijos sprendimų  čekai susimąstė dėl savo projekto ateities – kam ČEZ parduos sugeneruotą naujuose reaktoriuose elektrą? Dar rugsėjo mėnesį ČEZ savo potencialiems investuotojams nurodė, kad pagrindiniai energijos pirkėjai bus Vokietija ir Lenkija… Šiuo metu „kabo“ ir dar daugiau branduolinės energetikos projektų Europoje. Vienas mįslingiausių – Karaliaučiaus projektas, ten dar daugiau nežinomųjų, mįslingi ir migloti Lietuvos siekiai. Taigi branduolinės lenktynės tęsiasi. Kurioje vietoje šiuo metu yra Lietuva – spręskite patys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *