Dar kartą apie Astravo AE

Akivaizdu, kad ir Lietuvai ir aplinkinėms šalims, įskaitant ir Baltarusiją, minėtoji jėgainė sukels daug rūpesčių dėl saugumo – paskutinės žinios iš statybvietės abejones apie jos saugumą dar didina. Yra įtarimų, kad pažeistas reaktoriaus apvalkalas nebuvo pakeistas, nes vėl tvirtinama, kad Astravo AE darbai vėl vyksta pagal grafiką.

 Visos  įvykusios branduolinių jėgainių avarijos, pagal galutines ekspertų išvadas, buvo žmogiškojo faktoriaus (žmogaus klaidų) padarinys projektuojant, statant ar eksploatuojant. Tad nesvarbu, kiek apsauginės automatikos sistemų ten buvo įdiegta, svarbu kaip tai bus atlikta. Žmogiškojo faktoriaus svarbą patvirtina ir tai, kad Fukušimos AE savininkams ir valdytojams po branduolinės jėgainės avarijos buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Astravo AE avarijos atveju bus užterštos Neries ir Nemuno upės, o fatalios avarijos atveju reikės evakuoti (gal net negrįžtamai!) Vilniaus ir kitų miestų ar kaimų gyventojus.

Kalbant apie galimai saugesnį Astravo AE darbą, ji negalės dirbti pakankamai stabiliai, nes neprojektuoja įrenginių (tokių, kaip Kruonio HAE), kurie atliktų pirmojo rezervavimo funkcijas. Gal čia ir yra „šuo pakastas“? Rusija akivaizdžiai nenori, kad Baltijos šalys išeitų iš BRELL elektros energetinės sistemos ir sinchronizuotųsi su kontinentinės Europos energetinėmis sistemomis, Rusija taip pat nenori spręsti Karaliaučiaus anklavo aprūpinimo energija klausimo, todėl Rusija ir stato Baltarusijoje branduolinę jėgainę tam, kad turėtų „pagrįstų“ pretenzijų į mūsų Kruonio HAE, taip pat kad galėtų „pramušti langą“ elektros eksportui į vakarus, naudotis jungtimis su Lenkija, Švedija ar net Suomija, o gal net norėdama sukurti pretekstą „apsaugoti regioną nuo galimų branduolinės jėgainės Baltarusijoje avarijų“. Daug kas nepamiršo maždaug prieš dešimtmetį pasakytų Baltarusijos prezidento žodžių – jei turėsime atominę, visa Europa bus mūsų…

Politikų renkami parašai, kad būtų priimti įstatymai, draudžiantys pirkti energiją iš nesaugios branduolinės jėgainės yra akivaizdžiai nepakankami. Lietuva referendumu jau iš esmės yra pasisakiusi, kad nori būti nebranduolinės energetikos valstybe. Reiktų skatinti, kad ir kaimyninės Baltijos šalys to siektų. Tai būtų pirmasis žingsnis stabdant Astravo AE. Kita vertus, reikia kuo greičiau atsijungti nuo BRELL žiedo ir antrasis žingsnis galėtų būti atskiro dažnio Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinė sistema. Čia galima būtų net ir Baltijos šalių iniciatyva ir kaštais Karaliaučiaus anklavą tiesiogiai sujungti su Baltarusijos tinklais. Trečiuoju žingsniu galėtų būti Kruonio HAE rekonstrukcija ir pilnas šios jėgainės apkrovimas, pavyzdžiui, kuo greičiau įrengiant Kruonio vėjo elektrinių parką. O ketvirtasis žingsnis galėtų būti apgalvoti teisiniai žingsniai. ES yra priėmusi nuostatą, kad naujai statomos branduolinės jėgainės turi turėti 50 km radiuso apsauginę zoną, bei numatyti lėšas ir būdus, įvykus avarijai, galimam gyventojų ir gamybinės veiklos perkėlimui į saugias teritorijas. Kadangi į šią zoną papuola Vilnius, reiktų rasti teisinių būdų išsireikalauti iš kaimyninės valstybės depozitinių lėšų galimai evakuacijai vykdyti. Taip pat, jeigu visgi minėtoji jėgainė pradėtų veikti ir norėtų eksportuoti energiją į ES šalis ir naudotis sukurta infrastruktūra, pareikalauti laikytis PPO nuostatų – tai yra nedempinguoti siūlomos energijos kainų. Tuomet ir matysime ar ta jų elektra yra iš ties pigi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *