„Anti-atominis” pavasaris

Lenkijos Žaliųjų partijos pirmininkas Dariuš Šved (Dariusz Szwed) informavo, kad virš 56 proc. lenkų nepalaiko branduolinės energetikos plėtros, o vietovėje, kur planuojama statyti branduolinę jėgainę, pasisakančių prieš kiekis viršija 67 proc. Prieš branduolinių jėgainių statybą Lenkijoje pasisako ir jų kaimynai vokiečiai. D. Šved nuomone, šiuo metu yra kur kas svarbiau telkti resursus Baltijos jūros šalių energetiniam žiedui, nors šia linkme mažai dirbama.

 Kaliningrado srities anti-atominio judėjimo aktyvisto Michail Kostiajev nuomone, Kaliningrado sritis yra pilnai apsirūpinusi elektros energija, o Baltyjskaja AE projektas yra politinis, jo viešinimui skirta net 3 mln. rublių. Mano, kad tokiems projektams reikalingas referendumas.

 „Atgajos“ projektų vadovas Linas Vainius konferėncijos metu taip pat priminė, kad Visagino AE yra Lietuvos socialdemokratų inicijuotas projektas, kurį dabar tęsia dešinieji, tad visi politikai turi prisiimti visą atsakomybę dėl tokio grandiozinio projekto vykdymo. Nors jau yra pasirašyta ketinimų sutartis su Hitachi (ir nutraukus ją Lietuva jau turėtų pakankamai didelių nuostolių – red. pastaba), vis tik jei projektas bus pradėtas vykdyti, sutarties šalys turi detaliai pasidalinti ne tik naudą, bet ir atsakomybę, pavyzdžiui, Estija sumoka už projekto riziką, Latvija priima dalį branduolinio kuro atliekų, o Lietuva lieka atsakinga už Visagino AE eksploataciją. Raktas dėl Baltyjskaja AE projekto yra lietuvių rankose – juk kaliningradiečiai savo projektui planuoja naudoti Lietuvos infrastruktūrą.

 Europos parlamento Žaliųjų aljanso vicepirmininkė Rebeka Harms (Rebecca Harms) perteikė savo įspūdžius iš ką tik įvykusių kelionių į Japoniją ir Suomiją. Po Fukušimos įvykių šalyje yra labai įtempta padėtis, visuomenė jaučiasi taip, lyg ką tik pasibaigė branduolinis karas. Visuomenė nepatenkinta, nes manoma, kad informacija apie realius Fukušimos avarijos padarinius yra slepiama. Japonijoje vyksta daugiatūkstantiniai protestai, reikalaujantys visiškai uždaryti visus branduolinius reaktorius (šiuo metu iš 54 Japonijos branduolinių reaktorių dirba tik 5-6 reaktoriai). Tikimasi, kad pagrindines Fukušimos avarijos pasekmes bus galima likviduoti per 30 metų ir tai kainuos apie 7 mlrd. JAV dolerių. Suomiai taip pat negali pasigirti naujos AE statybų eiga – projektas pabrango 2 kartus, vėluoja 5 metus, jo užbaigimui tikimasi ženklios valstybės paramos. Europos Sąjungoje šiuo metu statomi tik du branduoliniai reaktoriai, vienas jų – Suomijoje, kitas – Prancūzijoje, abu šie projektai labai vėluoja. Nors aktyvėja visuomenės judėjimai prieš branduolinę energetiką ir už atsinaujinančią energetiką, Europos Sąjungos parlamente šiuo klausimu vis dar nėra vieningos nuomonės. Europarlamentarė R. Harms tai aiškina tuo, kad vis tik nemaža dalis europarlamentarų yra glaudžiai susiję su branduolinių reaktorių verslu. Panašią nuomonę išsakė ir europarlamentaras Justas Paleckis.

Seimo narys ir Seimo Atominės komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius mano, kad 2007 m. priimtą Energetikos strategiją reikia skubiai peržiūrėti. Pagrindinis klausimas – ar tikrai išsaugosime tvarią aplinką? Kokie bus Visagino AE ekonominiai rodikliai – elektros energijos kaina, kaip veiks rinka, ar tikrai veiks parinktas verslo modelis? Seimo nariui atrodo, kad dabartinė valdančioji dauguma turi tik vieną tikslą – įtvirtinti negrįžtamą procesą Visagino AE projekte, o, ar yra alternatyvos, kiek tai kainuos Lietuvai – nesvarbu. Kokią įtaką turės elektros energijos rinkai jungtys su Lenkija, Švedija, ar tikėtinai atpigusios dujos, po suskystintų dujų terminalo įrengimo? Tokių apskaičiavimų iki šiol nėra.

 

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius konferencijoje išsamiai nagrinėjo Visagino AE projekto teigiamas ir neigiamas puses. Ta tema publikuotas ir M. Nagevičiaus straipsnis „Energijos erdvė“ žurnale (Nr.2012-1/12).

 Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis teigė, kad Visagino AE projektas Lietuvai yra labai rizikingas, nes, jo nuomone, akivaizdžiai yra padidintas elektros energijos poreikis,  Lietuva ir taip turi daug skolų ir yra baimių, kad bus užstatytas visas Lietuvos energetinis ūkis. Profesoriaus nuomone, šiuo metu yra žymiai svarbiau sutvarkyti šilumos ūkį, o ne statyti branduolinę jėgainę, kuri šildys Drūkšių ežerą.

 Konferencija priėmė rezoliuciją, raginančią peržiūrėti energetikos strategiją ir dėl svarbių energetinių projektų vykdymo rengti referendumus (plačiau: www.lzsp.lt)

 Konferenciją moderavo Linas Balsys, Žaliosios politikos instituto prezidentas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *