Kas atstovauja Lietuvai – Leo, p.Ignotas ar Premjeras?

Gegužės 21 dieną interviu Žinių radijui premjeras Andrius Kubilius tik  kelintą kartą perklaustas, ar LEO LT bus ardomas, atsakė -„tie žodžiai mano jau labai aiškiai pasakyti“. Galima neaiškiai suprasti, kad gal būt Leo LT bus naikinamas, nes to jau reikalauja net savi partiečiai (TS-KD). Tačiau spaudoje vis dar bandoma konstatuoti, kad to reikalo sutvarkymui ( Leo LT skyrybos, sutarus šalims – p.Kubiliaus terminologija) reikia trijų mėnesių, nors  NDX Energija vadovai tvirtina, kad su jais dėl taikių skyrybų dar niekas nepradėjo kalbėti. Pasvarstykime, kas bus po trijų mėnesių – tai yra 2009 metų rugpjūčio 21 dieną. Matomai jau bus Leo LT vardu pasirašyti dokumentai dėl  elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybų,  baigiama (o gal tik pradedama?) derėtis  dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos (iki Ignalinos AE uždarymo bus likę apie 4 mėnesiai), o Europos Komisija bus parengus išsamų planą kaip tobulinti Baltijos šalių elektros rinką taip pat dalyvaujant Leo atstovams. Įdomiausia intriga yra tai, kad pagal Baltijos šalių energetikų signalus, šiame EK darbe vis dar Lietuva yra atstovaujama p.Aniceto Ignoto!

Trijų mėnesių per daug!

Energetikos ministras paskubėjo pareikšti, kad darbo grupė, sukurta teikti pasiūlymus dėl Leo LT ateities, savo galutinius pasiūlymus pateiks po  trijų mėnesių.  Apie tai sužinojusi išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė gana kategoriškai per savo pirmąją spaudos konferenciją pareiškė, kad trijų mėnesių nelauks ir kad jos inauguracijos dieną visi dokumentai, susiję su Leo LT, turi būti jai padėti ant stalo. Tikint, kad p.Sekmokas savo poziciją derino su Premjeru, pradeda ryškėti,  kad temti ar mindžikuoti Leo LT tema bus vis sunkiau. Daugelis apžvalgininkų jau senokai įtaria keistą neveiklumą energetinėmis temomis, taigi dabar  galų gale turime ir terminus priimti sprendimus dėl  Leo LT (tai yra iki išrinktosios  prezidentės inauguracijos liepos mėn.) ir galimą kainą (apie 600 mil. Lt), kurią Energetikos ministras įvardijo anksčiau. Belieka tik įvardinti tuos specialistus (teisininkus ir kitus), kuriems  vis trūksta laiko priimti galutinius sprendimus.

Pagalvota apie viską

Kandidatė į LR prezidentus p.Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad privatus Leo LT dalininkas eilinį kartą perskirsto savo turtą, todėl kuo toliau tuo sunkiau gali būti atsekti visas kapitalo išskaidymo vingrybes, bei  jų dalį Leo LT darinyje. Premjeras yra pareiškęs, kad gegužės 15 dieną, gavęs savo teisininkų išvadas, tarsis su kažkuo, ką daryti toliau su Leo. Matomai, kaip dabar jau tapo madinga sakyti, daug sprendimų bus priimta po prezidento rinkimų. Tačiau nepamirškime jau tapusio garsiu šūkio – apie viską pagalvota!

Energetikos naujienos Rusijoje

Elektros energijos gamyba Rusijoje per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, lyginant su analogišku 2008 metų laikotarpiu, smuko 5,9 procento – iki 348,8 milijardų kilovatvalandžių. Vartojimas smuko dar ženkliau (343,2 mlrd. kWh). Tiesa, kai kuriuose regionuose vartojimas išaugo – pavyzdžiui, Maskvoje ir Maskvos srityje, Dagestane, Ingušijoje, Čečėnijoje ir kt.

Rusijos premjeras  Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Rusija daugiau nebesubsidijuos savo kaimynų ir su visomis buvusiomis TSRS respublikomis bus taikomi rinkos santykiai – esą net 15 metų energetinės žaliavos joms buvo parduodamos kelis kart pigesne, nei pasaulinė, kaina. Bendras kaimyninių ekonomikų palaikymas tokiu būdu siekė dešimtis milijardų JAV dolerių. Tuo pačiu premjeras pripažino, kad dėl pasaulinės krizės Rusijos ekonominis augimas taps neigiamu ir šalis vėl turės gyventi biudžeto deficito sąlygomis, taip pat neatmetama ir Pasaulio banko paskolos galimybė, tačiau šią krizę Rusija esą pasitikusi gerokai stipresnė, nei buvo 1998 metais, ir ji yra pajėgi išspręsti socialinius klausimus.

PKN Orlen grupės nuostoliai

PKN Orlen grupė 2008 m. patyrė milžinišką nuostolį – 2,2 mlrd.zlotų. PLN Orlen Valdybos nuomone, prie to prisidėjo Lietuvos įmonės perkainavimas (2009-05-04 „Rzeczpospolita“). 2009-05-07 PKN Orlen paskelbė, kad 2008 m. koncerno einamieji nuostoliai siekė 1,6 mlrd. PLN, nors anksčiau prognozavo 758 mln. PLN. Rezultatas yra blogesnis, nei buvo paskelbtas 2008 m. IV ketvirčio ataskaitoje. Bendrai, nuostolis siekia 2,5 mlrd. PLN. (anksčiau buvo paskelbta apie 0,66 mlrd. PLN). Valdybos pateikiamoje informacijoje teigiama, kad per artimiausius kelerius metus koncernas nemokės dividendų, nes visą pelną skirs praeitų metų nuostoliui padengti. Kartu valdyba viena iš tokio nuostolio didžiųjų priežasčių įvardija problemas, susijusias su Mažeikių įmone. Pasak valdybos, koncernas, „įsigydamas Lietuvoje aktyvus, prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurie užblokavo kitas investicines galimybes bei strateginės plėtros kryptis. Šios išlaidos turėjo įtakos ir Orlen‘o reitingo sumažinimui“.

Energetiniai planavimai Lenkijoje

Lenkijos vicepremjeras V.Pavliak bei Italijos ūkio ministras C.Scajola pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos, švariųjų anglies technologijų, branduolinės energetikos ir energetinio saugumo srityse. 2009-04-28 susitikime tarp Italijos ir Lenkijos premjerų, S.Berlusconi ir D.Tusk, buvo akcentuotas glaudus bendradarbiavimas ne tik ekonomikoje bendrai, bet ir energetikos projektuose. Ypač pabrėžtas bendradarbiavimas kuriant ir įsisavinant naujas švarias technologijas, naudojant akmens anglį.

 

Lenkijos ūkio ministerija rengia naują įstatymo projektą dėl intervencinių skystųjų energetinių išteklių atsargų finansavimo. Tuo siekiama sustiprinti atsargų sistemos valdymą, bei sumažinti tuo pagrindu naftos sektoriaus subjektams taikomą prievolę. Siūlomų sprendimų pagalba ketinama įgyvendinti naujovišką, derinantį įmonių ir valstybės interesus atsargų kaupimo ir valdymo sektoriuje modelį.

Vokietijos RWE planuoja iki 2015 m. investuoti apie 0,5 mlrd. eurų plėtojant vėjo elektrines Lenkijoje, paskelbė RWE Innogy valdybos narys K.McCullough. Pasak jo, Lenkijoje vyrauja palankiausios tarp Rytų-Vidurio Europos valstybių sąlygos plėtoti vėjo energetiką. Iki 2015 m. RWE ketina valdyti apie 300 MW galingumo vėjo jėgainių.

 LR ambsados Lenkijoje informacija

Parama alternatyvinei energetikai

Britų žurnalas Economist neseniai  pateikė informaciją apie fiskalinę valstybių paramą atsinaujinančios energetikos vystymui. Didžioji Britanija tam skiria tik apie 7 proc., tuo tarpu JAV – 12 proc., Vokietija apie 15 proc., Prancūzija apie 20 proc., Kinija apie 34 proc. ir Pietų Korėja  net 81 proc. Atsinaujinančios elektros energijos gamyba D.Britanijoje sudaro apie 7 proc., Danijoje virš 26 ir Švedijoje virš 48 proc.

Tobulinama vėjo jėgainių aerodinamika

Leviathan Energy, JAV ir Izraelio energetikos kompanija, paskelbė, kad padidinti  vėjo jėgainės galią galima ir taikant vėjo sriautus  į turbinos mentes nukreipiančius aerodinaminius įrenginius. Taip jėgainės gaminamos elektros kiekį galima padidinti 30-150 proc. Taigi tikimasi, kad investicijos į vėjo energetiką bus patrauklesnės.

Mus gelbėja tik slapumas

Energetikos ministras po uždarų Seimo Ekonomikos komiteto ir Atominės energetikos komisijos posėdžių pareiškė, kad Leo LT uždarymas valstybei kainuotų apie 600 mil. litų, bei VST grąžinimą privatininkams ir dar tikimybę Strasbūro  teismu. Tokią išvadą jam pateikė ministeriją konsultavę teisininkai. Kas tie teisininkai, ką daugiau aptarė posėdžiavę komiteto ir komisijos nariai ministras nenorėjo įvardinti. Taigi mus vėl gelbėja tik slaptumas. Tačiau pozityvu tai, kad jau įvardinta Leo išardymo suma. Ją galėtų sumokėti visi Lietuvos žmonės, sutikę, kad žadėtas elektros kainų sumažinimas būtų nukeltas vienu mėnesiu, o toliau tuos nuostolius gal būtų galima išieškoti iš tikrųjų tą sandorį stūmusių lobistų.

Pigs elektra?

Leo Lt pradeda žadėtą kampaniją pagerinti savo įvaizdį, pareikšdama, kad nuo liepos 1 dienos atpigina 4 ct už kilovatvalandę elektrą galutiniams vartotojams. Tai iš tiesų būtų gera žinia, jeigu tokia atpigusi elektra butų ir po 2009 metų pabaigos. Deja ekspertai prognozuoja, kad kitais metais už elektrą galutinis vartotojas turėtų mokėti nuo 50 iki 80 ct/kWh.

Daugelis apžvalgininkų kainos atpiginimo akciją sieja su gegužės 15 diena, iki kurios Andrius Kubilius žada apsispręsti ką daryti su labai jau prieštaringa Leo LT.

Taigi, ponai , dėkite kortas ant stalo – iš kur atsirado resursai, o gal iš vis kainų nereikėjo kelti nuo šių metų pradžios? Čia ir prasideda tamsus miškas  – vartotojai ( o ne tik Energetikos ministras) nori žinoti, kaip skaičiuojamos  elektros kainos, kokia dalis tenka elektros gamintojui, perdavimo bei skirstymo tinklams ir kokia dalis tenka projektų vystymui ( arba valdymo aparato išlaikymui ir pelnui).

Atsinaujinančios energetikos vystytojai niekaip negauna informacijos iš Leo LT, kaip skaičiuojamos kvotos vėjo jėgainių įrengimui, nors specialistai tvirtina, kad tinklų apkrovos dažnai siekia tik apie 10-15 proc. Nesupranta, kaip apskaičiuojama perteklinės elektros energijos pirkimo kaina, jeigu neturintis kvotų elektros gamintojas nori ją parduoti Lietuvos energijai, o paklausus apie mažųjų elektros pardavėjų licenzijavimą, mano gavę nekorektišką klausimą, į kurį nedera reaguoti. Daug kas kalba apie laisvą (bendrą) elektros energijos rinką, tačiau ir čia nesimato skaidrumo.

Taigi, artėja gegužės 15, apsisprendimo dėl Leo diena! Kas ką aps…? Pralaimėję, ko gero, būsime mes visi!