Dviejų centų kaina

Nors Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kiek anksčiau reikalavo, kad elektros tarifas būtų  4 centais mažesnis, tai yra 2008-ųjų lygio, kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sugebėjo įrodyti, kad žadėti centai teisingai paskirstyti tarp buitinių vartotojų ir pramonės. Taigi nuo šių metų liepos 1 dienos už  elektros kWh mokėsime 2 centais mažiau. Tačiau minėti  valdininkai pastebi, kad sumažintas tarifas bus taikomas tik iki 2009 metų galo, o toliau elektra vėl brags dėl neapibrėžtos situacijos uždarius IAE.Kainų mažėjimas visada priimamas palankiai, tačiau ar dviejų centų kaina ir yra tai, ko mums reikia? Jau daug kas pradeda tikėti kad Leo LT bus naikinamas, nors jų tikrai profesionalios viešųjų ryšių akcijos žiniasklaidoje verčia suklusti. Aliuzija galėtų būti į paskutiniuosius socdemų valdymo metus, kada valstybės lėšomis ir visokiais įsipareigojimais visuomenei buvo nepamatuotai švaistomasi. Ar nebus taip, kad uždarius Leo paaiškės, kad jo iždas tuščias,  o kur buvo laikomi to junginio pinigai, kaip jie buvo naudojami irgi niekas nesužinos. Ignas Staskevičius (NDX) per LRT televiziją tiesiai pareiškė, kad atsiėmus tuos įneštus 600 milijonų litų Leo LT sąskaitose pinigų neliks, nes tik iš tų įneštų pinigų Leo LT vertėsi…Taip pat ar viskas tvarkoje su elektros energijos apskaita, nes yra žinių, kad ne visi apskaitos prietaisai yra Lietuvos teritorijoje. Nesutvarkius (neišsiaiškinus) paminėtų dalykų, gali būti, kad dviejų centų kaina yra ne tai, ko mums reikia.

Ar pajudėjo ledai?

Ekonomikos ministerijos viceministras  ir ES energetikos darbo gupės narys Romas Švedas paskubėjo pranešti, kad Europos komisija birželio 17 dieną Briuselyje ketina pasirašyti memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. „Mes pralaužėme tuos ledus – jokių politinių kliūčių nebėra. Toliau bus ruošiama paraiška Europos Komisijai ir šiais metais laivas jau turėtų ištirti kabelio Baltijos jūros dugnu trasą. Tai didelis žingsnis į priekį“ papildė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

 

Gegužės 25 dieną Vyriausybė planuoja svarstyti Leo LT stabdymo (reorganizavimo, kraipymo, išpirkimo ar dar kaip naujai vadinti) planą. Virgilijus Poderys, Leo LT prezidentas, taip pat užsiminė, kad baigiama modeliuoti schemos, pagal kurias gali būti tiekiama elektros energija iš Suomijos, Estijos, kurios, gali būti, užtektų patenkinti Lietuvos pramonės, bei gyventojų lūkesčius apsirūpinant energija, jeigu tuo pačiu veiktų didžiuma šalies elektrinių. V.Poderys taip pat užsiminė, kad Leo LT yra nudirbusi daug reikšmingų (suprask ir paslaptingų) darbų, tik kol kas apie juos negalima pranešti visuomenei ( taigi Leo LT dar negalima naikinti!).

 

Kita vertus, žiniasklaidoje pasirodo ir kitokios informacijos. Prancūzijos ekspertai, pamatę projektus, kurie yra padaryti ruošiantis  statyti VAE, patarė visa tą „kaip nereikalingą makulatūrą kuo greičiau išmesti į šiukšlyną“ ir viską pradėti iš naujo. Kita gupė specialistų vėl rodo milžiniškas sumas, kurių reiktų, norint pereiti prie UCTE standartų ir siūlo likti ten kur esame.

 Iš tiesų energetikos problemų yra ir kitose ES šalyse, tačiau ten galioja paprasta taisyklė – energetika ir verslas, bei vartotojai turi žinoti vieni kitų norus, galimybes ir kelius tas galimybes realizuoti. Ir be skaidrumo čia neapsieisi. Ir galimybių yra – bent jau minimalūs 4 milijardai litų Europos pagalbos!

Kas atstovauja Lietuvai – Leo, p.Ignotas ar Premjeras?

Gegužės 21 dieną interviu Žinių radijui premjeras Andrius Kubilius tik  kelintą kartą perklaustas, ar LEO LT bus ardomas, atsakė -„tie žodžiai mano jau labai aiškiai pasakyti“. Galima neaiškiai suprasti, kad gal būt Leo LT bus naikinamas, nes to jau reikalauja net savi partiečiai (TS-KD). Tačiau spaudoje vis dar bandoma konstatuoti, kad to reikalo sutvarkymui ( Leo LT skyrybos, sutarus šalims – p.Kubiliaus terminologija) reikia trijų mėnesių, nors  NDX Energija vadovai tvirtina, kad su jais dėl taikių skyrybų dar niekas nepradėjo kalbėti. Pasvarstykime, kas bus po trijų mėnesių – tai yra 2009 metų rugpjūčio 21 dieną. Matomai jau bus Leo LT vardu pasirašyti dokumentai dėl  elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybų,  baigiama (o gal tik pradedama?) derėtis  dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos (iki Ignalinos AE uždarymo bus likę apie 4 mėnesiai), o Europos Komisija bus parengus išsamų planą kaip tobulinti Baltijos šalių elektros rinką taip pat dalyvaujant Leo atstovams. Įdomiausia intriga yra tai, kad pagal Baltijos šalių energetikų signalus, šiame EK darbe vis dar Lietuva yra atstovaujama p.Aniceto Ignoto!

Trijų mėnesių per daug!

Energetikos ministras paskubėjo pareikšti, kad darbo grupė, sukurta teikti pasiūlymus dėl Leo LT ateities, savo galutinius pasiūlymus pateiks po  trijų mėnesių.  Apie tai sužinojusi išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė gana kategoriškai per savo pirmąją spaudos konferenciją pareiškė, kad trijų mėnesių nelauks ir kad jos inauguracijos dieną visi dokumentai, susiję su Leo LT, turi būti jai padėti ant stalo. Tikint, kad p.Sekmokas savo poziciją derino su Premjeru, pradeda ryškėti,  kad temti ar mindžikuoti Leo LT tema bus vis sunkiau. Daugelis apžvalgininkų jau senokai įtaria keistą neveiklumą energetinėmis temomis, taigi dabar  galų gale turime ir terminus priimti sprendimus dėl  Leo LT (tai yra iki išrinktosios  prezidentės inauguracijos liepos mėn.) ir galimą kainą (apie 600 mil. Lt), kurią Energetikos ministras įvardijo anksčiau. Belieka tik įvardinti tuos specialistus (teisininkus ir kitus), kuriems  vis trūksta laiko priimti galutinius sprendimus.

Pagalvota apie viską

Kandidatė į LR prezidentus p.Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad privatus Leo LT dalininkas eilinį kartą perskirsto savo turtą, todėl kuo toliau tuo sunkiau gali būti atsekti visas kapitalo išskaidymo vingrybes, bei  jų dalį Leo LT darinyje. Premjeras yra pareiškęs, kad gegužės 15 dieną, gavęs savo teisininkų išvadas, tarsis su kažkuo, ką daryti toliau su Leo. Matomai, kaip dabar jau tapo madinga sakyti, daug sprendimų bus priimta po prezidento rinkimų. Tačiau nepamirškime jau tapusio garsiu šūkio – apie viską pagalvota!

Energetikos naujienos Rusijoje

Elektros energijos gamyba Rusijoje per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, lyginant su analogišku 2008 metų laikotarpiu, smuko 5,9 procento – iki 348,8 milijardų kilovatvalandžių. Vartojimas smuko dar ženkliau (343,2 mlrd. kWh). Tiesa, kai kuriuose regionuose vartojimas išaugo – pavyzdžiui, Maskvoje ir Maskvos srityje, Dagestane, Ingušijoje, Čečėnijoje ir kt.

Rusijos premjeras  Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Rusija daugiau nebesubsidijuos savo kaimynų ir su visomis buvusiomis TSRS respublikomis bus taikomi rinkos santykiai – esą net 15 metų energetinės žaliavos joms buvo parduodamos kelis kart pigesne, nei pasaulinė, kaina. Bendras kaimyninių ekonomikų palaikymas tokiu būdu siekė dešimtis milijardų JAV dolerių. Tuo pačiu premjeras pripažino, kad dėl pasaulinės krizės Rusijos ekonominis augimas taps neigiamu ir šalis vėl turės gyventi biudžeto deficito sąlygomis, taip pat neatmetama ir Pasaulio banko paskolos galimybė, tačiau šią krizę Rusija esą pasitikusi gerokai stipresnė, nei buvo 1998 metais, ir ji yra pajėgi išspręsti socialinius klausimus.

PKN Orlen grupės nuostoliai

PKN Orlen grupė 2008 m. patyrė milžinišką nuostolį – 2,2 mlrd.zlotų. PLN Orlen Valdybos nuomone, prie to prisidėjo Lietuvos įmonės perkainavimas (2009-05-04 „Rzeczpospolita“). 2009-05-07 PKN Orlen paskelbė, kad 2008 m. koncerno einamieji nuostoliai siekė 1,6 mlrd. PLN, nors anksčiau prognozavo 758 mln. PLN. Rezultatas yra blogesnis, nei buvo paskelbtas 2008 m. IV ketvirčio ataskaitoje. Bendrai, nuostolis siekia 2,5 mlrd. PLN. (anksčiau buvo paskelbta apie 0,66 mlrd. PLN). Valdybos pateikiamoje informacijoje teigiama, kad per artimiausius kelerius metus koncernas nemokės dividendų, nes visą pelną skirs praeitų metų nuostoliui padengti. Kartu valdyba viena iš tokio nuostolio didžiųjų priežasčių įvardija problemas, susijusias su Mažeikių įmone. Pasak valdybos, koncernas, „įsigydamas Lietuvoje aktyvus, prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurie užblokavo kitas investicines galimybes bei strateginės plėtros kryptis. Šios išlaidos turėjo įtakos ir Orlen‘o reitingo sumažinimui“.

Energetiniai planavimai Lenkijoje

Lenkijos vicepremjeras V.Pavliak bei Italijos ūkio ministras C.Scajola pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos, švariųjų anglies technologijų, branduolinės energetikos ir energetinio saugumo srityse. 2009-04-28 susitikime tarp Italijos ir Lenkijos premjerų, S.Berlusconi ir D.Tusk, buvo akcentuotas glaudus bendradarbiavimas ne tik ekonomikoje bendrai, bet ir energetikos projektuose. Ypač pabrėžtas bendradarbiavimas kuriant ir įsisavinant naujas švarias technologijas, naudojant akmens anglį.

 

Lenkijos ūkio ministerija rengia naują įstatymo projektą dėl intervencinių skystųjų energetinių išteklių atsargų finansavimo. Tuo siekiama sustiprinti atsargų sistemos valdymą, bei sumažinti tuo pagrindu naftos sektoriaus subjektams taikomą prievolę. Siūlomų sprendimų pagalba ketinama įgyvendinti naujovišką, derinantį įmonių ir valstybės interesus atsargų kaupimo ir valdymo sektoriuje modelį.

Vokietijos RWE planuoja iki 2015 m. investuoti apie 0,5 mlrd. eurų plėtojant vėjo elektrines Lenkijoje, paskelbė RWE Innogy valdybos narys K.McCullough. Pasak jo, Lenkijoje vyrauja palankiausios tarp Rytų-Vidurio Europos valstybių sąlygos plėtoti vėjo energetiką. Iki 2015 m. RWE ketina valdyti apie 300 MW galingumo vėjo jėgainių.

 LR ambsados Lenkijoje informacija

Parama alternatyvinei energetikai

Britų žurnalas Economist neseniai  pateikė informaciją apie fiskalinę valstybių paramą atsinaujinančios energetikos vystymui. Didžioji Britanija tam skiria tik apie 7 proc., tuo tarpu JAV – 12 proc., Vokietija apie 15 proc., Prancūzija apie 20 proc., Kinija apie 34 proc. ir Pietų Korėja  net 81 proc. Atsinaujinančios elektros energijos gamyba D.Britanijoje sudaro apie 7 proc., Danijoje virš 26 ir Švedijoje virš 48 proc.

Tobulinama vėjo jėgainių aerodinamika

Leviathan Energy, JAV ir Izraelio energetikos kompanija, paskelbė, kad padidinti  vėjo jėgainės galią galima ir taikant vėjo sriautus  į turbinos mentes nukreipiančius aerodinaminius įrenginius. Taip jėgainės gaminamos elektros kiekį galima padidinti 30-150 proc. Taigi tikimasi, kad investicijos į vėjo energetiką bus patrauklesnės.