English (United Kingdom)   Estonian - et   Lithuanian (Lietuva)   Latvian

Reklama

Reklaminis skydelis

Translate

Browse this website in:

Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro veiksmų

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Atsikirtimas į 15 min.lt publikaciją                         

Lietuvos Respublikos finansų ministras š.m. kovo 13 d.  išleido įsakymą Nr. 1k-98 „Dėl Mažesniųjų brolių konventualų ( pranciškonų ) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“. Ministras pirmininkas, gindamas tokį ministro poelgį viešai pareiškė, kad mes, kritikuodami valstybinės reikšmės architektūros istorijos ir kultūros paminklo galimą perdavimą penkių asmenų vienuolynui, nesame teisūs, kad šis objektas perduodamas pranciškonams, o ne Lenkijai, kad kurstome tautinę nesantaiką ir kur mes buvome anksčiau, nes dar 2013 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė valstybinėms institucijoms tuos statinius perduoti konventualams ir ši vyriausybė , kaip viena iš teisinės valstybės  valdžių kitaip pasielgti negali (15 min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/premjieras-atmeta-visuomenininku-kritika-del-vienuolyno-perdavimo-pranciškonams-56-775162).

Skaityti daugiau...
 

LDK architektūrinis paveldas perduodamas Lenkijai

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Vilniaus senamiestyje esantį Pranciškonų vienuolyną, LDK laikų architektūros paminklą, nutarta perduoti Lenkijoje įsikūrusiam Mažesniųjų brolių konventualų ordinui!?

Minimi pastatai visiškai teisėtai priklausė Lietuvos valstybei ir jų perduoti Konventualų ordino nuosavybei nebuvo teisinio pagrindo. Kaip žinia iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais minėti pastatai nuosavybės teise priklausė LDK, o vėliau Carinės Rusijos valstybei. Ir LDK laikais ir vėliau, Carinės Rusijos valdymo metais, šie pastatai buvo svarbūs ir reikšmingi lietuviškos veiklos Vilniuje objektai. Šiuose pastatuose veikė įvairios lietuviškos kultūrinės, mokslinės ir kitos organizacijos, t. y. tie pastatai buvo jų naudojami, kas yra akivaizdus faktas ir jokių papildomų „aktų“ apie jų perdavimą nereikia, nes akivaizdūs faktai nėra įrodinėjami.

Skaityti daugiau...
 

Bažnyčios ir valstybės santykiai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Tada, 1990 m. kovo 11-tą, dieną balsavus už Lietuvos nepriklausomybę ir po to pasirašius ant akto Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstybės atstatymo – nelabai supratau, koks darbas laukia, norint kad aktas neliktų tik deputatų parašais išmargintu popieriaus lapu. Reikėjo, kad tą dokumentą pripažintų kitos valstybės, o tam reikėjo perimti sienų apsaugą, atkurti okupantų panaikintas lietuviškas įstaigas, policiją, kariuomenę, apsispręsti dėl  per okupacinį laikotarpį užplūdusių kolonistų pilietybės, atkurti ambasadas užsienyje ir visa, be ko nepriklausoma valstybė negali egzistuoti.

Už nugaros jautėme ne tik didžiulę lietuvių tautos paramą, visų Lietuvoje veikusių tradicinių bažnyčių paramą, bet ir trukdžius tų, kurie netikėjo nepriklausomos Lietuvos valstybe, jau nekalbant apie okupantų vykdomą blokadą, kruvinus jų išpuolius ar karinės jėgos panaudojimą. O ir Atkuriamajame Seime nebuvo ramu. Kūrėsi tikros ar dirbtinės (okupantų inspiruotos) partijos, o tų partijų pavadinimai dažnai tik slėpė tikruosius jų tikslus. Pagaliau buvo pasiekta, kad Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas pasidarė neveiksnus. Pasišalinus tam tikram deputatų skaičiui iš posėdžių salės, įstatymų priimti nebuvo galima. Buvo kuriami įvairiausi planai, kaip padėtį pakeisti, o kai kas jau džiaugėsi, kad „sugrįžtame į vakarus“ per vakaruose pamėgto Gorbačiovo glėbį ir su jo po „perestroikos“ atnaujinta SSRS.

Skaityti daugiau...
 

Susipainioję tinkluose

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Artėja ketvirtoji industrijos revoliucija. Mažmeninė prekyba keliasi į internetą, prognozuojama, kad greitai sunyks didžiausios prekybos tinklų parduotuvės, tūkstančiai žmonių (kasininkų ir klerkų) neteks darbo. Žemės ūkį užkariaus robotai – vėl rasis begalė bedarbių, autotransportas judės be vairuotojų, sandėliuose visus darbus irgi atliks robotai. Erdviniai (trijų dimensijų – 3D) spausdintuvai taip paplis, kad kokių nors reikmenų fabriką galėsite įsikurti netsavo bute. Net medicinoje įsigalės robotai – išmaniajam diagnostikos aparatui nustačius supūliavusį apendicitą, operaciją tuoj pat atliks robotas! O kas bus, kai 3D spausdintuvai išmoks gaminti tokius pačius spausdintuvus – čia net ir prognozuoti baisu! Visiška verslo ir energetikos koncentracija ir decentralizacija vienu metu.

Skaityti daugiau...
 

Suvalkų trikampis

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Lietuviška sala Lenkijoje tarp trijų miestų- Suvalkų, Seinų ir Punsko, kurios 1939 m. kurį laiką nebuvo užėmę nei vokiečiai, nei rusai, šiandien „Suvalkų koridoriumi“ pavadinta 103 km. juosta, jungianti NATO ir ES šalis- aptarinėjama aukščiausio rango politikų bei kariškių ir įvardijama, kaip galimo konflikto tarp rytų ir vakarų vieta, kaip grėsmė visam regionui ir Europai, o tvarkytis siūloma mums patiems. Argi tas koridorius atsirado dėl mūsų kaltės?

Dar 2014 m. gegužės 23 d. Atkuriamojo Seimo nuo Klaipėdos deputatai raštu kreipėsi į JAV prezidentą Barack Obama, o atskirais laiškais taip pat į Jungtinės Karalystės Ministrą pirmininką bei Prancūzijos prezidentą. Adresatai patvirtino, kad laiškus gavo. Pacituosiu išsiųsto laiško ištrauką:

Skaityti daugiau...
 

Mano vyriausybė

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Šių rinkimų rezultatai daug kam netikėti, gi iškylantieji klausimai, kas tai per dariniai – partinės koalicijos, kokią reikšmę turi jų sudaromos sutartys, kokias teises sudarant Vyriausybę turi šalies Prezidentas – vis išlieka tie patys. Ginčuose kažkodėl nenorima vadovautis pirminiu dokumentu – Konstitucija, kur Vyriausybės formavimo klausimai yra seniausiai sureguliuoti.

Konstitucijoje nerasime partijų programų, kaip teisinio dokumento, nerasime nei koalicinių politinių tarybų ar kitų nekonstitucinių darinių, nes rašant Konstituciją buvo susitarta, kad partijų programos tik jų politinių ambicijų tekstas, gi sudarant Vyriausybę svarbiausiu dokumentu yra Vyriausybės programa. Ją Prezidento paskirtas Ministras Pirmininkas kartu su savo vyriausybės nariais-ministrais per penkiolika dienų turi pristatyti Seimui patvirtinti. Tik labai retais atvejais tokia Vyriausybės programa galėtų būti vienos partijos idėjų produktas. Mūsu atveju to negali būti, nes nei viena partija Seime neturi tiek balsų, kad galėtų būti rami, jog Seimas programą patvirtins, o du kartus iš eilės nepatvirtinus – žlunga dar nepradėjusi dirbti ir pati vyriausybė su Ministru Pirmininku priešakyje. Konstitucijoje nenurodyta, kaip greitai Prezidentė turi paskirti Ministrą pirmininką. Mat jai pačiai reikia užsitikrinti Seimo pritarimą. O tokio pritarimo gali tikėtis, jeigu bus žinomi Ministro pirmininko pasirinkti ir Prezidentei priimtini ministrai. Taigi, formuojant vyriausybę visi trys yra surišti ir visiems reikia tartis. Taigi pareiga gauti Seimo pritarimą paskiriant Ministrą pirmininką tenka Prezidentei, pareiga pasirinkti tokius ministrus, kuriuos Prezidentė paskirs tenka Ministrui Pirmininkui, o pareiga paruošti Vyriausybės programą taip, kad ji Seime būtų patvirtinta tenka visiems ministrams. Suprantama, kad Vyriausybės  programa bus patvirtinta tuo didesniu balsų skaičiumi, kuo daugiau joje atsispindės ir kitų parlamentinių partijų rinkiminiai pažadai. Tad konstitucinė pareiga siūlyti tai, kas turėtų jų nuomone atsispindėti Vyriausybės programoje tenka visoms į Seimą patekusioms partijos. Antraip jų nariai Seime balsuodami prieš Vyriausybės programą iš esmės neatstovautų savo rinkėjams .

Skaityti daugiau...
 

"Snoro" klausimu

E.PAŠTAS Spausdinti PDF

Paskutiniu metu vėl suaktyvėjo bandymai prejudiciškai paneigti „ Snoro“ banko vadovų kaltę. Kai kurie teisininkai ragina Lietuvos atstovus vykti į Maskvą ir ten besislapstančiam p. Antonovui ir kt. aiškintis teisme. Tokie teisininkų raginimai nepagrįsti jokiomis Lietuvai privalomomis teisės normomis. Priešingai, tokie raginimai prasilenkia su visuotinai pripažintais teisės principais, kad tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kaip elgtis su civiliniais ieškiniais: nagrinėti kartu su baudžiamąja byla, ar po nuosprendžio priėmimo perduoti tą klausimą spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka, kad Londono teismas bėglių klausimą jau sprendė iš esmės, nutardamas, jog pakanka įkalčių jų baudžiamąją bylą nagrinėti Lietuvoje. Toks Londono teismo sprendimas turi prejudicinę galią.

Maskvos teismas yra tik Rusijos vidaus teismas ir negali nagrinėti jokio p. Antonovo ieškinio Lietuvai, o Lietuva negali pripažinti jokio tokio teismo sprendimo, gi nuvykimas į tokį teismo posėdį jau iš anksto yra pripažinimas, kad ir Maskvos teismo sprendimas bus prejudicinis dokumentas nagrinėjant bėglių baudžiamąją bylą Lietuvoje. Ar jie suvokia tokio siūlymo pasekmes? O gal kaip tik to ir siekiama, juo labiau, kad tai tie patys teismai, kurie šiandien aktyviai persekioja ir baudžia rėžimo priešininkus. Pagaliau, tai tie patys teismai nuteisė ir Ukrainos lakūnę... Sprendimai aiškūs iš anksto.

Skaityti daugiau...
 


PUSLAPIS 1 iš 6